Laba diena. Ačiū, kad parašėte. Savo laiške pasakojate apie tai, jog nepavyksta išsaugoti santykių su vaikinu. Rašote, kad padarėte daug nesąmonių ir norite, kad pas vaikiną grįžtų pasitikėjimas Jumis, taip pat išreiškiate nepasitikėjimą savimi, rašydama, kad nemokate su juo kalbėti, o taip pat ir iš paties vaikino girdite, jog jį nervinate, įkyrėjote.
Iš laiško nėra aišku kada viskas prasidėjo ir kokios aplinkybės ar įvykiai lėmė, kad atsirado nepasitikėjimas Jumis. Neaišku kaip vyko Jūsų bendravimas ir kaip vystėsi santykiai iki tol. Laiške jaučiu, jog prisiimate kaltės jausmą, jaučiate, jog kažkokie Jūsų poelgiai buvo netinkami. Taip pat pastebiu, kad laiške yra daug AŠ ir MAN ir labai mažai MES. Čia turiu minty,kad poroje į santykius turi investuoti du žmonės ir du žmonės kalbėdamiesi turi kelti klausimus: ką mes kartu galime padaryti dėl santykių? ką mes kaip pora galime daryti, kad tuos santykius išsaugotume?
Viena vertus, norėtus Jūs palaikyti, pasakyti, kad santykiai tarp žmonių yra tikrai dažnai sudėtingi, jie būna - visokie, santykiuose įvyksta įvairių nesusipratimų, nesusikalbėjimų, ištinka santykių krizės, susvyruoja santykis su kitu žmogumi, mes, žmonės, tikrai pridarome nesąmonių (kaip kad rašėte) tiek santykiuose, tiek šiaip gyvenime. Nutinka ir taip, kad tie santykiai nutrūksta net po ilgos ir gražios draugystės. Kita vertus, labai norėtus iš Jūsų šiek tiek daugiau pasitikėjimo pačia savimi, kad matytumėte save vertingą kaip asmenybę ir būnant su savimi pačia. Santykiai su kitu žmogumi, žinoma, labai svarbu, bet norėtus, kad Jums būtų gera su savo vidumi kai liekate viena, kad būtumėt savo pačios geriausia draugė ir užtarėja, ir priimtumėte save visokią, su nesąmonėm, padarytom klaidom, su viskuo. Nes Jūs esate žmogus, o žmonės ir yra visokie. Tol, kol esate gyva, gebate analizuoti save ir turite noro keistis - galite pakeisti daugelį dalykų.
Jeigu man leisite, pasidalinsiu savo pajautimu, - laiške tarytum girdžiu tokį žutbūtinį norą, kad vaikinas liktų su Jumis, ir čia, manau, visą savo energiją nukreipiate ieškodama būdų, ką daryti, kad jis liktų kartu. Manau, būtų vertinga atsikvėpti ir savo energiją nukreipti į : o koks žmogus aš norėčiau būti? kokiu žmogumi aš noriu save matyti? ir kokios savybės man manyje trukdo/padeda? ką norėčiau pakeisti, sustiprinti savyje? Ir kai žinosite šiuos atsakymus, palengva galėsite ieškoti būdų kaip to pasiekti. Pokalbis su psichologu, psichoterapija - kartais padeda atrakinti tas duris, kurios atrodo niekaip neatsidaro. Taip pat prasmės jutimas veikloje, pvz.: savanorystė mėgstamoj ar naujoj srity, hobiai mieli širdžiai - padeda užimti laiko dalį, o kai esame užimti - tuomet laiko tėkmė neleidžia daug kartų pergalvoti tuos pačius dalykus, o kartais ir savaime atneša skaidrumo mintims, (čia norisi grįžt prie to vertingumo jausmo, kai jaučiamės vertingi ir įdomūs, turintys ką duoti ir kuo pasidalinti su kitais - tuomet ir aplinkiniai tai pastebi ir spinduliuojame į aplinką tą vidinį žavesį). Todėl ir noris kviest, kad tuo metu, kai norisi kažkam kažką įrodyti, parodyti, kad kažkas kažką suprastų, kad kažkas norėtų būti kartu - mėgint sustoti, atsigręžt į save ir paklausti savęs: o ką aš galiu dėl savęs padaryti šiandien,kad ne kiti, bet aš pati su savimi norėčiau būti? ką aš galiu dėl savęs padaryti, kad man su savim būtų gera? (galbūt: nauja veikla, naujas sportas, laisvalaikis, nauja knyga, naujų pažįstamų ratas, baseinas, kelionė ir t.t.)
Grįžtant prie santykių temos - ko gero nėra kito būdo, kaip kalbėtis, (atvirai kalbėtis), klausti, pasidalinti mintimis, išgirsti vienas kitą ir atviru tekstu klausti: o ką mes galime padaryti, kad santykiai tęstųsi? kokie vienas kito lūkesčiai? ir ar mes, kaip pora - norime būti kartu? Ir jau tada, priklausomai nuo to, ar abu nori būti kartu ir ar abu nori stengtis dėl santykių - tolimesni žingsniai. Jei noro stengtis ir būti kartu nebėra - tuomet pabaiga. Jeigu yra - po krizės pora gali būti net labiau suartėjusi ir išmokusi daugiau pamokų.
Labai norėtus palinkėti, kad pirmiausia - tą išpuoselėtą ir žydintį darželį pamatytumėte žvelgiant į save ir savo vidų (o tam, kad pamatyti, reikia leisti sau jį ``apsodinti`` gražiais darbais, naujomis veiklomis, prasmingais užsiėmimais, širdžiai mielu laisvalaikiu ir pan. ...) 
Drąsos, pasitikėjimo ir meilės sau linkėdama, Ingrida