"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Prieš metus pabandžiau darbą mokykloje, neturėdama jokio specialaus pasirengimo tam. Visada galvojau, kad viduje 'esu mokytoja'. Tačiau realybė buvo visai kitokia; buvo sunku. Tačiau būnant klasėje jaučiau, kad su kai kuriomis klasėmis viskas gerai, nors ir sunku, su kitomis - labai sunku rasti ryšį, jaučiuosi skaudinama, nevertinama. Kamuoja dvejopi jausmai - namuose: nenoras grįžti, nuovargis, stresas, o esant su mokiniais - atrodo viskas bus gerai. Dabar prieš naujus mokslo metus - itin stiprus priešiškumo jausmas... Galvoju, ar man dar kovoti, stengtis, išlaukti? Kaip suprasti, kada jau nustoti kovoti, laukti, kad sau nepakenkti? Ačiū.

paklausė Rgs 17 Motyvacija Laimutė

1 Atsakymas

Laba diena, ačiū, už laišką. Rašote apie tai, kad pabandėte darbą mokykloje, tačiau buvo sunku, su vienomis klasėmis - tarytum viskas gerai, tačiau kitose - sunkiau rasti ryšį, taip pat jautėtės nevertinama, skaudinama. Namuose - jaučiate nenorą grįžti, stresą, tačiau dirbant su vaikais - atrodo, kad bus viskas gerai.  Vis dėl to - jaučiate priešiškumo jausmą, sunku apsispręsti.
Panašu, kad esate sudėtingoje situacijoje, patiriate ir išgyvenate vidinį dialogą su savimi dėl ateities, karjeros pasirinkimo. Norėčiau pasakyti, kad abejoti dėl pasirinkimų - normalu, tikriausiai nėra žmogaus, kuris nugyveno gyvenimą neabejodamas savimi ar savo pasirinkimais vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu. Svarbu tą dvejojimą, abejojimą - prisijaukinti ir su juo susidraugauti. Atsakyti sau, - kas labiausiai neramina, kas nutiks/pasikeis mano gyvenime priėmus vieną ar kitą sprendimą.
Savo laiške minite, kad darbą pradėjote be jokio specialaus pasirengimo - galbūt tai turi kažkiek įtakos, nes tai sudėtingas darbas, reikalaujantis žinių ne tik kaip pedagogo, bet taip pat ir specifinių žinių streso įveikos strategijoms, konfliktų valdyme, perdegimo rizikoms ir pan. Žinoma, nėra vėlu tame plėsti žinias, tobulėti, dalyvauti seminaruose ir pan.
 Pamėginkite į situaciją pažiūrėti eksperimento būdu. Įsivaizduokite, kad atsisėdate ant dviejų skirtingų kėdžių, - pirmu atveju - dirbate mokytoja, antru atveju - renkatės kitą darbą/veiklą ir garsiai apie tai diskutuokite, išsakykite jausmus, mintis, kaip jaučiatės, ką galvojate, koks Jūsų balsas tuo metu kai kalbate, ar jis ramus, įsitempęs, ar esate atsipalaidavusi, užtikrinta savimi. Palyginkite kaip jaučiatės vienu ar kitu atveju, koks sprendimas priimtinesnis, labiau atliepia Jūsų vidų. 
Dar vienas būdas - susirašyti visus darbo pliusus ir minusus, - kartais tai padeda apsispręsti, priklausomai nuo to - daugiau tame minusų ar pliusų. 
Galite įsivaizduoti, kad jau priėmėte pasiūlymą dirbti mokytoja, mėginkite įsivaizduoti kokie jausmai Jūs lydės po pusmečio, po metų, po penkių metų?
Vienareikšmiško atsakymo kiek laiko bandyti save tam tikroje karjeroje/darbe - tikriausiai - nėra. Kiekviename darbe yra pliusų ir minusų. Kartais pavyksta darbą prisijaukinti, atrasti naują požiūrį į jį, pamatyti jame prasmę, galimybes, surasti naujas strategijas ir tai užtrunka laiko, bet kartais - paprasčiausiai suprantame - kad esame ne savo vietoje, einame ne savo keliu. Tuomet niekada ne vėlu išmėginti kažką kito, naujo. 
Galite sau nusistatyti apibrėžtą laiko tarpą, per kurį skirsite savo laiką toje veikloje, susipažinsite su naujovėmis, išmėginsite naujas galimybes, - manau, kad praėjus terminui - ir jaučiant, kad tai tikrai ne Jūsų vieta - galite pasukti kitu keliu. 
Vis dėl to - jeigu darbas, ar vien mintys apie jį - nepakeliamos, sunkios ir trikdo įprastą rutiną - atminkite, -  nėra tokio darbo, dėl kurio būtų verta rizikuoti savo sveikata ar emocine gerove.  Geriausias sprendimas, ko gero - klausyti savo širdies ir vidinio balso, nes tik Jūs galite nuspręsti kurį kelią ir kurį sprendimą pasirinkti.
Sėkmės ir lengvų minčių belinkinti,
Ingrida

atsakytas Rgs 24 Ingrida
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

581 klausimų
583 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų