"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Situacija tokia, kad aš, augindama sūnų, nepajaučiau jo paauglystės periodo. Kol sūnus lankė mokyklą, nekilo jokių problemų. Nebuvo bendravimo sunkumų, nebuvo užsibuvimų su draugais, atsikalbėjimų, problemų mokykloje. Visos problemos prasidėjo, kaip jis išvažiavo gyventi į kitą miestą. Prasidėjo melavimai, telefono ragelio nekelimas, visiškas atsakomybės nebuvimas. Sūnui 24 m., tačiau jis nežino ko nori iš gyvenimo. Kaip jam padėti?

paklausė 2018 Kov 29 Tėvai ir vaikai Rasa

1 Atsakymas

Sveiki,

Skaitydama klausimą jaučiu jame nuogąstavimą, jog ankčiau buvęs vaikas tampa neatsakingu, nebendraujančiu. Minit, jog sūnus, mokyklos laikotarpiu, neturėjo tos tradicinės maištingos paauglystės ir svarstot, jog galbūt tas periodas prasidėjo dabar. Atsakant į pirmą klausimą, ar 24 metų vaikinui gali būti paauglystės periodas, noriu paminėti, jog paaugslytės ribos yra ganėtinai plačios. Kai kuriuose šaltiniuose minima, jog šiuo metu siekia ir 28 metus. Į šią situaciją turbūt teisingiau žiūrėti kaip į perreinamąjį laikotarpį iš paauglystės į jauną suaugusįjį.

Aplinkos pakeitimas, atsiradęs didesnis laisvės jausmas padeda pasaulį "pamatyti" kiek kitaip. Nežinau, kas būtent palenda po teiginiu "visiškas atsakomybės nebuvimas", tačiau jeigu sūnus geba pasirūpinti savimi, vadinasi kažkiek atsakomybės turi. Jeigu turima omenyje, kad atsakomybės nebuvimas dalinantis informacija apie save su Jumis, tuomet jau kitas reikalas. Vertėtų keisti bendravimo strategiją: pagalvokit, Ką dažniausiai tokio sakot, bei Kaip tai sakot, kad sūnaus elgesys keičiasi į ragelio nekėlimą? Pabandykit sužinoti daugiau apie tai, kaip sūnus mato savo poziciją, kaip ją vertina. Tai suteiks daugiau žinių ir padės lengviau suprasti pasaulį iš sūnaus perspektyvos. Taip pat minit, jog sūnus nežino, ko nori išgyvenimo. Gali būti, kad nežino, nes ieško savęs. Ir tai yra ganėtinai dažnas jo kartos aspektas. Tai nėra kažkas blogo ar nepriimtino. Verta paminėti, jog šiuo metu vykdoma programa "Atrask save". Siūlyčiau pasidomėti šiuo projektu. Taip pat gali būti, kad sūnus žino, ko nori iš gyvenimo, tačiau nenori pasidalinti savo idėjomis garsiai. Būtent todėl reikalinga sukurti palaikančią, priimančią aplinką, kurioje nebūtų perdėtas spaudimas ar skubėjimo jausmas. 

Pabandžiau pasidalinti idėjomis, kaip būtų galima minimaliais resursais padėti sūnui. Jeigu matysite, kad situacija nesikeičia, galite kreiptis į psichologą (kad būtų galima išsiaiškinti atsakomybės stokos tikrąsias priežastis, didinti savęs paieškas) arba šeimos psichologą (gerinti tarpusavio santykius).

Kantrybės ir stiprybės linki,

Odeta

atsakytas 2018 Kov 31 Odeta
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų