Sveiki,
Labai noriu pasidžiaugti tokiu išsamiu problemos aprašymu. Detalės padeda geriau suprasti tiek Jus, tiek Jūsų situaciją. Skaitant Jūsų klausimą jaučiu didelį apibendrinimą (bloga emocinė būsena nuo kūdikystės, nuoseklios nesėkmės, gebėjimų nebuvimas), bet ir tai galima suprasti, turint omenyje, kad žmonės lengviau įsimena emociškai negatyvius įvykius. Vienas iš pirmų aspektų, į kurį norisi reaguoti, yra santykiai su kitais žmonėmis, tarpusavio ryšio kūrimas. Minite, jog dažniausiai tą santykį sunku sukurti arba išlaikyti dėl Jūsų emocinio nestabilumo, pykčio priepuolių, asmenybinių aspektų. Emocinis nestabilumas gali pasireikšti labai įvairiai, ir gali būti, jog tokia būsena trukdė mokytis, po to ir dirbti. Taip pat sunku būti pozityviam, kai dažniau jauti pyktį. Tad visa tai veda prie emocinės būsenos reguliacijos. Ar per visus šiuos metus bandėte apsilankyti pas specialistą? Savo emocinės būsenos atstatymas turėtų multifunkcinės naudos (geresnė bendra savijauta, geresnis savęs supratimas; tai turėtų prisidėti ir prie tarpasmeninių santykių kūrimo), todėl stipriai rekomenduoju pradėti būtent nuo šito. Negydoma žaizda tik gilėja. Tad rūpinkitės savimi. Antras aspektas, tai savo gebėjimų identifikavimas. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomas projektas „Atrask save“, kuriame dirbant su psichologais, galima ne tik geriau save pažinti, bet susiplanuoti, pasimokyti ir pasiruošti profesinei ateičiai. Projektas yra skirtas jaunimui (15-29 m.), kuris niekur nedirba ir nesimoko. Čia būtų galima sužinoti kokius būtent gebėjimus turite. Siūlau pasiskaitinėti apie projektą. Tačiau labai svarbu dirbti su pirmuoju aspektu, savo emocine būsena. Trečia, jaučiu sklindantį didelį poreikį prisitaikyti. Minite, jog bandėte tai padaryti, ir kad norite pritapti visuomenėje, bet nesiseka. Šioje vietoje vis dar galioja pirmas ir antras aspektas, ties kuriais dirbant, turėtų pavykti prisidėti ir prie šio, trečiojo aspekto tobulėjimo. Patarčiau į tai žiūrėti kaip į kompromiso kūrimą – nepavyks gauti visko, ko nori, tačiau pavyks pasiekti susitarimą. Bet svarbiausia – nepasiduokite, nenuleiskite rankų. Kiekvieną dieną atkreipkite dėmesį, kas gero įvyko jos metu, iš nesėkmingos dienos pasimokykite, ką sužinojote naudingo, perkelkit akcentą į teigiamą polių. Kai sau neleidžiame matyti „pliusų“, persiprogramuojame save matyti tik „minusus“.
Stiprybės ir kantrybės linki,
Odeta