"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Po galybės metu nuolatinių stresų pagaliau buvau laimingas, gyvenau dėl savęs, mečiau visus darbus kurie sukeldavo stresą, pradėjau džiaugtis mažom smulkmenoms kurių anksčiau nepastebėjau, bet per vieną naktį viskas pasikeitė, mėnesį gyvenau laimėje ir per akimirką atsikelus naktį visiškai dingo visos teigiamos emocijos, nepazinau savo mylimo žmogaus, visiškai nemačiau grožio dalykuose kuriuose anksčiau ta grožį izvelgdavau. Jau 3 savaite taip, viskas viduje uzsiblokavo, kekvienas garsas gatvėje spengia ausyse, kekvienas garsas pasakytas drauges erzina... pravaziuojamcios masinos mirguliuoja akyse, skaudžiausia dėl artimų o ypač dėl drauges kuriai nieko nejauciu.. Ir kaip sakiau tai įvyko per akimirką.. Iš psichologų nesulaukiu pagalbos, nera motyvacijos daugiau pas juos eit.. Gal netinkami pasitaikė. Sekantis žingsnis psichiatras.. Bet gal but cia surasiu atsakymą kaip atgaivinti visus jausmus viskam? Noriu aš vėl mylėti savo žmogų, noriu kazka teigiamo jausti viskam.. Kas mane supa. Atrodo kad smegenys uzsiblokavo visiškai.. Tik neigiamos mintys I galva lenda.. Prašau padekit

paklausė 2019 Vas 17 Depresija Tas

1 Atsakymas

Laba diena,

Mano vardas Kristina. Jeigu teisingai supratau: Jūsų gyvenime ilgą laiką buvo daug įtampos, bet pagaliau atėjo diena kai Jūs vėl pasijautėte laimingas, pradėjote gyventi dėl savęs, pakeitėte darbą, pradėjote džiaugtis mažomis smulkmenomis kurių anksčiau nepastebėjote. Visą tai truko mėnesį laiko. Ir Jūs vėl grįžote į ankstesnę būseną, arba pasijutote dar blogiau. Kaip teigiate, "visiškai dingo visos teigiamos emocijos". Tai trunka jau apie 3 savaites ir jaučiate, kad psichologo pagalba Jums nėra efektyvi. Galiu išskirti dar kelis momentus: 1. Jūs jaučiate kaltę prieš savo artimuosius, ypač prieš draugę; 2. Jūs norite suprasti kodėl taip įvyko (vieną akimirką Jūs laimingas, o kitą - "tik neigiamos mintys lenda į galvą"); 3. Jūs norite žinoti, ką Jums toliau reikia daryti, t.y. kur kreiptis pagalbos.

Pirmiausia, Jūs turite paaiškinti savo artimiesiems kaip Jūs jaučiatės. Gali būti, kad jiems bus sunku suprasti, tačiau Jus pats jausitės geriau vien dėl to, kad Jums nebereikės skirti savo energijos prieš juos bandant išgauti laukiamas emocijas. Jokiu būdu nerekomenduoju Jums likti vienam ar priimti kokių nors svarbių Jūsų gyvenime sprendimų. Artimieji turi priimti Jus tokį koks Jūs esate. Visus Jūsų jausmus ir neviltį. Santykių aiškinimasis, moralizavimas ar kaltės išgyvenimas čia tikrai nepadės. Priešingai, tai ką išgyvenate dabar greičiausia yra susiję su Jūsų organizme vykstančiais biocheminiais procesais, todėl tikrai nereikia bijoti apsilankyti pas gerą psichiatrą, kuris ne tik išrašytų vaistų (jeigu jie yra būtini), bet ir paaiškintų kodėl visa tai vyksta (pvz. kas lemia tokius staigius nuotaikų svyravimus, kokie smegenų centrai atsakingi už teigiamų ir neigiamų emocijų išgyvenimus, kurie hormonai ir kaip dalyvauja šiame procese ir pan.).

Taip, mes privalome būti atsakingi už savo veiksmus ar neveikimą, tačiau turime teisę klysti, jaustis blogai ir liūdėti. Kad ir kaip sunku ir beviltiška atrodo šiuo metu, viskas yra laikina. Tikiu Jumis ir neabejoju, kad savo gyvenime patirsite dar daugybę teigiamų emocijų.

Sėkmės,

Nuoširdžiai, Kristina.
atsakytas 2019 Vas 20 Kristina C
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų