Labas,
Ačiū už tavo laišką, kuriame išdrįsai pasakyti kaip jautiesi.
Laikas mokykloje gali būti smagus arba gali būti ir sunkus. Ypatingai, jei neini paskui visą minią ir esi kitokia. Ir iš laiško aš matau, kad tu esi kitokia. Tu esi protinga, tau gerai sekasi mokslai, tu gerai rašai diktantus, groji. Ir tai tave daro išskirtinę gerąją prasme, nes tu nesikeiki, neįžeidinėji mokytojų, nesimaitini per pertraukas nesveikai ir savo laisvą laiką neleidi įlindusi į telefoną.
Kaip suprantu tau nelengva yra būti tarp savo bendraklasių, kadangi jie tave atstumia, o jei neatstumia tai bando pasinaudoti, pravardžiuoja moksliuke. Visa tai skamba kaip patyčios, kurių tu neprivalai išgyventi viena. Rašai, kad tavo bendraklasės tau pavydi, nes tau sekasi mokslai. Atskleisiu tau paslaptį. Vaikai nemoka tvarkytis su savo pavydu, jiems lengviau yra pasišaipyti iš kito, atstumti kitą žmogų. Iš visa tai nėra tavo problema. O ir šaipyti iš tavęs niekas neturi teisės. Gal apie esama situacija galėtum pasikalbėti su suaugusiu žmogumi mokykloje? Žmogus, kuris yra tavo realybėje ir mato viską iš arti galėtų padėti įveikti sunkumus, sustabdyti patyčias klasėje ar įtraukti tave į kokią nors veiklą mokykloje, kurioje rastum bendraminčių.
Rašai, kad buvo viena mergaitė, kuri buvo atviresnė su tavimi. Jei vis dar bendraujate, gal verta su ja susibičiuliauti artimiau ? Rašai ir apie tai, jog tau patinka bendrauti su mažesniais vaikais ar suaugusiais. Iš to galiu manyti, kad esi bendraujanti, gal pavyktų susibičiuliauti su kuom nors iš kitos klasės?
Tikiu, jog nelengva pertraukas leisti prisiglaudus prie sienos, bet vieną žingsnį tu jau padarei. Parašei laišką man. Esi drąsi ir protinga. Linkiu išlikti savimi, atrasti save mokykloje, bei susirasti bendraminčių.
Tu nesi viena, aš tave palaikau,
Laura.