Sveiki,
Skaitau jūsų laišką ir bandau suprasti jūsų esamą situaciją. Iš jūsų laiško jaučiu beviltiškumą. Rašote, jog jus kamuoja trauma/ baimė. Kaip suprantu buvote vaikystėje palikta namie viena ir nuo to laiko viena namie būti negalite, tačiau taip pat laiške rašote ir apie vienišumo jausmą.
Kaip suprantu vienišumo jausmas užplūsta tuomet, kai liekate viena ir tada imate verkti. Iš esmės vaikystėje patirta trauma gali sukelti baimės jausmą likti vienai jau suaugus, tačiau man susidaro įspūdis, jog jūsų gyvenime vyksta dar kažkas, kas verčia jus jaustis vieniša. Užduokite sau klausimą: apie ką yra mano ašaros? Ko aš bijau dabar likusi viena ? Tikiu, kad nėra lengva atsigręžti į tai, kas gąsdina, tačiau tai vienintelis būdas tai išspręsti.
Džiaugiuosi, kad nusprendėte ieškoti pagalbos. Visos išgyventos traumos ir su jomis įsisąmoninti jausmai veda link gyjimo. Rekomenduoju jums apsilankyti pas psichologą, kuris padės jums įveikti vaikystėje patirtos traumos liekanas ir susitvarkyti su slegiančiu vienatvės jausmu.
Čia rasite pagalbos galimybes savo mieste: https://www.jaunimolinija.lt/lt/infobankas/
Sėkmės, palaikau jus,
Laura