Labas. Džiaugiuosi, kad pasitikėjai mumis ir papasakojai savo išgyvenimus. Jei teisingai suprantu iš tavo laiško labiausiai nermauji dėl to, kad gali prarasti savo vaikiną, nes tavo tėvas su juo elgiasi nepagarbiai. O tu vaikino prarasti nenori. Gaila savo laiške nepaminėjai ar tavo vaikinas tavo tėvui iš kart nepatiko ar viskas nuo kažko pasikeitė. Taip pat neaišku kodėl tavo tėvui nepatinka tavo vaikinas.
Jei teisingai supratau, tai iki tol kol susiradai vaikiną santykiai su tėvu buvo geri. Tik dabar, kaip pati teigi, tėvas visai tavęs nesupranta.
Tad visų pirma siūlau pasikalbėti su tėčiu. Tik tai reikia daryti tuomet kai emocijos bus nurimusios ir galėsite ramiai vienas kitą išklausyti. Gerai būtų jei kalbantis būtumėte tik dviese, kad aplinkiniai nesikištų su savo mintimis. Pokalbio metu reiktų pasakyti kaip tu jautiesi, kodėl tau svarbus tas vaikinas, kaip tu jautiesi kai tėtis tavęs nepalaiko ir pan. Be to reikėtų išsiaiškinti kodėl tavo vaikinas nepatinka tėčiui. Savo laiške užsiminei, kad tavo tėvas tvirtina, kad mokslai tau turėtų būti svarbiau nei vaikinas. Gal galėtum pasiteirauti ar tėčio nuomonė apie tavo vaikiną pasikeistų jei dėl to tavo mokslai nenukentėtų, o gal net ir pagerėtų (nes pvz tavo vaikinas tau galėtų pagelbėti mokantis vieną ar kitą dalyką). Nuoširdaus ir ramaus pokalbio metu, manau, pavyktų surasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Nes išėjimas iš namų (apie kurį užsiminei savo laiške, manau, nėra geriausia išeitis šioje situacijoje) Svarbiausia nereikia prieš pokalbį iš anksto nusiteikti ar būti kategoriškai dėl savo nuomonės.
Sėkmės Tau
Rasa