Laba diena,
Labai gerai, kad rašote ir ieškote pagalbos. Beje šiuo metu tikrai yra nemažai pagalbos telefonu, arba nuotoliniu būdu, kur galite kreiptis. Nes šiame, mums visiems neįprastame laikotarpyje, daugumai žmonių kyla nerimas, daugiau yra paveikti neįprastos situacijos. Todėl pagalba tikrai yra teikiama nuotoliniu būdu.
Mes specialistai pastebime, kad šiuo metu ypač daugėja psichosomatinių išgyvenimų (galvos, nugaros, pilvų, kt. skausmai, tirpimas, spaudimas krūtinėje, jausmas "lyg kažkas gerklėje" ir t.t.). Tai yra požymis slopinamų emocijų. Kai mūsų gyvenime tam tikri įvykiai, ar esama situacija, ar mums artimi žmonės kelia stiprias emocijas, tokias, kaip pyktį, liūdesį, nerimą, baimę ir kt., tačiau mes nesąmoningai jas paslepiame – nuslopiname.
Kodėl ? Dažniausiai todėl, kad neturime emocijų saugios reiškimo patirties, neturime su kuo pasikalbėti, o esame išmokę taip, ir žinome kaip vienintelį išgyvenimo būdą. Tuomet įtikiname save, kad šių stiprių jausmų tiesiog nėra, to jausti negalima, ar nepadoru, kad mums viskas gerai. Emocijos tarsi ,,praryjamos“, nuspaudžiamos kažkur į psichikos gelmes. Ar jos dingsta? Ne, priešingai, jos auga. Tuomet didėja nerimas, svaigulys, silpnumas. Tačiau emocijos ieško bet kokio būdo, kaip joms išsiveržti. Tuomet gali nutikti nebesuvaldomi protrūkiai: nerimo ir panikos atakos, agresijos priepuoliai, nuolatinis irzlumas, manija arba depresijos duobės. Taip pat per psichosomatiką: dažni galvos skausmai be priežasties, pykinimas, sutrikęs virškinimas, skrandžio skausmai ir t.t.
Taigi, psichosomatika – tai mūsų vidinio pasaulio bandymas susitvarkyti su besikaupiančia emocine energija. Daug sveikiau būtų atpažinti jausmus, suprasti kas vyksta, ir tai išgyventi.
Man sunku atsakyti, kas gali būti Jums (ar depresija, ar nerimo atakos, ar dar kažkas), tačiau panašu, kad tikrai jus kamuoja jūsų patirtis, kuri kelia tiek psichosomatinius sutrikimus, tiek emocinius sutrikimus. Vaistai simptomus tik malšina, todėl manau, kad Jums labai svarbu susirasti specialistą, su kuriuo galėtumėte pasikalbėti, ir įsisąmoninti, kas gi vyksta jūsų gyvenime, ką jūs slopinate, ko nenorite priimti ar pripažinti. Tik terapija, ir savęs analizė gali padėti sumažinti šiuos simptomus, ir atgauti energiją pilnavertiškam gyvenimui.
Rekomenduoju nelaukti, kol galėsite nueiti pas psichiatrą, o pasiskambinti į savo šeimos kliniką, ar susirasti kur galėtume pirmiausiai gauti nuotoliniu būdu psichologo ar psichoterapeuto pagalbą. O esant reikalui galėsite vėliau kreiptis ir pas psichiatrą.
Linkiu Jums sėkmės. Gerai, kad ieškotės pagalbos. Žinokite, kad esate ne vienas.
Sigita