"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Sveiki! Norėjau pasidalinti tokia sudėtinga savo situacija. Man 32 metai, ir vis dar gyvenu su tėvais. Studijų laikais buvau labai savarankiška, veikli, bendraujanti. Deja, ėmiau dirbti ir studijuoti vienu metu. Nesugebejau suvaldyti streso, planuoti laiko, darbas buvo televizijoje. Tad buvo daug atsakomybės,streso, nerimo, trūko palaikymo. Tad galiausiai pervargau, po konsultacijos su psichiatru mane paguldė netikėtai į ligoninę, kur gavau didesnę traumą nei gydymą. Grįžusi namo po mėnesio pabuvimo ten ir vaistų kalnų jaučiausi visiškai žlugusi, palauzta ir netikejau, kad kada nors vėl gyvensiu pilnavertį gyvenimą. Niekas man normaliai nepaaiškino, kas man ir kodėl nutiko, tik išrašė vaistų ir daugmaž nustatė diagnozę. Prireikė metų, kad atsigaučiau, ir bent labiau imčiau vėl tikėti savim, gyvenimu. Kas šiuo metu sunkiausia, tai atsiskirti nuo tėvų, nes po ligoninės jie tiesiog perėmė visą mano gyvenimo valdymą, o ir mano pasitikėjimas, savarankiškumas krito. Kaip vėl patikėti, kad galiu kurti savo gyvenimą pati? Kad nesu menkesnė už kitus? Tikriausiai reiktų psichologinės pagalbos, bet bent pradžiai, ką galėčiau padaryti pati? Kad ir pasitikėjimo savimi ugdymui. Savo vertės suvokimui? Ačiū už pagalbą!

paklausė Kov 21 Depresija Klaustukė

1 Atsakymas

Sveiki. Ačiū už pasitikėjimą mumis ir pasidalinimą savo išgyvenimais. Labai džiaugiuosi, kad nepaisant patirtų išgyvenimų vėl tikite gyvenimu ir savimi. Tai puiki pradžia ir įrodymas kokia stipri esate.  Dabar reikia tik susirodoti su likusiais sunkumais.
Kaip savo laiške teigiate, šiuo metu sunkiausia yra tai, kad tėvai perėmė visą jūsų gyvenimo kontrolę. To pasekoje krito Jūsų pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas. Deja nepaminėjote ar ką nors bandėte, kad susidoroti su šiais sunkumais ar ne. Tad pateiksiu kelias idėjas kaip galėtumėte sau padėti be specialistų pagalbos (nors apie ją siūlyčiau dar kart pagalvoti)ir tikiuosi, kad jos bus naudingos.
Visų pirma siūlau pagalvoti kas anksčiau Jums padėjo pasitikėti savimi, pačiai priiminėti sprendimus ir atsiskirti nuo tėvų. Gal tai galėtų padėti ir dabar? Be to tikėjimas gyvenimu ir savimi, kaip teigiate, sugrįžo. Kas prie to prisidėjo? Gal galima tas stiprybes panaudoti ir savarankiškumo susigrąžinimui? Kitaip tariant pagalvokite kokius resursus turite pati ir kokie resursai iš aplinkos gali pagalbėti siekiant savarankiškumo ir juos išnaudokite.
Antra galite pabandyti pasikalbėti su savo tėvais. Papasakokite, kaip jaučiatės, kad norite pati atsakyti už savo gyvenimą ir parašykite jų supratimo. Jeigu jaučiate, kad norite, padėkokite jiems už tai ką jie dėl Jūsų darė, bet pasakykite, kad esate pasirengusi savimi vėl pasirūpinti pati. Pokalbio metu galite susitarti su tėvais kokius sprendimus norite priimti pati, kur Jums svarbi ir/ar reikalinga tėvų pagalba ir t. t
Ir trečias dalykas ką galėtumėte pabandyti yra žingsnis po žingsnio perimti savo gyvenimo vadžias. Tai yra pagalvokite kokį mažą žingsnį galėtumėte žengti, kad labiau valdytumėte savo gyvenimą. Pvz. Pati spręsti ką valgysite vakarienei ar pan. Kai pavyks ta žingsnį įgyvendinti tuomet vėl pagalvokite ką dar galite padaryti, kad iš tėvų perimtumėte savo gyvenimo kontrolę. Ir taip žingsnis po žingsnio perimkite savo gyvenimo valdymą.

Svarbiausia nesustoti ir siekti tai ko norite!

Stiprybės Jums
Rasa
atsakytas Kov 23 Rasa U.
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

317 klausimų
318 atsakymų
9 komentarų
74,531 vartotojų