Laba diena,
Ačiū, kad rašote. Iš laiško suprantu, kad esate vyresniųjų klasių moksleivė. Suprantu, kad Jūs turite sau aukštus lūkesčius: turite viską mokėti, viską žinoti, ir puikiai mokėti, geram pažymiui ir pan. Kažkiek girdisi apie nepasitikėjimą savimi, esate linkusi nuvertinti save: ,,jei ir gaunu gerą pažymį, jaučiuosi blogai, nes atrodo, kad kažko vis tiek imu nesuprasti“. Turbūt labai svarbu suprasti, iš kur tas vidinis kritikas pas jus, kad save taip spaudžiate ir nuvertinate? Iš kur kilęs nusivylimas, nepasitenkinimas savimi? Svarbu atrasti priežastis. Nes motyvacija stabdo nepasitikėjimas savimi, per dideli sau lūkesčiai ir pan.
Dauguma mokslininkų, tiriančių̨ veiklos motyvacijos problemą, išskiria dvi pagrindines mokymosi motyvacijos rūšis: vidinę ir išorinę̨. „Vidinė motyvacija – tai noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos”. „Išorinė̇ – tai siekis išorinio atlygio arba noras išvengti bausmės” (Myerrs, 2000). Taigi „išoriniai motyvai sužadina žmogui siekį įsigyti dar neturimą objektą̨ arba, atvirkščiai, išvengti jo”. Vidiniai – yra susiję̨ su teikiamu pasitenkinimu jau turimu objektu, kurį norima išsaugoti, arba nepatogumais, kurių norima atsikratyti. Galima sakyti, kad vidinė motyvacija kyla iš̌ žmogaus vidinio poreikio, paskatų̨, norų ir troškimų̨. Kiekvienas žmogus jaučia potraukį tobulėti, tik ne visi, dėl vienų ar kitų priežasčių̨, (išorinio poveikio nebuvimo ar neigiamų nuostatų, gyvenimo sąlygų̨) gali jį realizuoti. Išorinė motyvacija yra visuomenės, aplinkybių̨, nuostatų, pareigų ir kitų išorinių̨ jėgų̨ spaudimas, verčiantis žmogų̨ elgtis vienaip ar kitaip.
Kiekvienas žmogus siekia, kad jį kiti pripažintų̨, mylėtų̨, pasitikėtų̨ ir priimtų tokį, koks jis yra. Savigarbos motyvas ypač̌ išryškėja paauglystėje ir jaunystėje. Šiuo periodu žmogui savigarbos motyvas stiprina pasitikėjimą̨ savimi, pajėgumą̨, išsitikinimą̨, kad esi kitiems reikalingas ir naudingas. Apribojus šiuos siekius, žmogus išgyvena bejėgiškumą̨ ir menkavertiškumą̨, kadangi jis negali siekti svarbiausių tikslų, daryti tai, ką jis pajėgia.
Šiame karantino laikotarpyje, tikrai daug kam krenta motyvacija, nes visas gyvenimas vyksta kitaip, kitokia skatinimo sistema, kitokia konkurencija, kitokie tikslai. Bet kokiu atveju reikia sustoti ir permąstyti, kas gi vis dėlto Jums kelia nusivylimą savimi, kas Jūsų nepastebi, neįvertina? Dėl ko Jūs apskritai mokotės ir ką nors darote? Ko Jūs norite ateityje pasiekti, kaip gyventi? Kas Jums teikia pasitenkinimą? Dar labai svarbu ir rinktis tokias veiklas, kurios Jums patinka, kas Jums sekasi, tuomet jose bus ir rezultatai geresni, tuomet ir savęs vertinimas bus geresnis.
Linkiu ieškoti prasmės savo veikloje, vertinti net mažus savo pasiekimus, ir žinoti, kad Jūs neturite visko žinoti ir visko mokėti tobulai. Žmogus tik klysdamas gali tobulėti, ir reikia mokėti priimti savo klaidas, kaip pamokas.