„Užsispyręs kaip asilas“, „asilo galva“, „tikras asilas“ – lietuvių kalboje šis gyvūnas dažnai tampa pajuokos objektu. Tačiau tie, kurie su asilais gyvena ir dirba, pasakoja visai ką kita: tai protingi, atsargūs, ištikimi ir labai jautrūs gyvūnai. Pažiūrėkime, iš kur atsirado prasta asilo reputacija ir ką šis gyvūnas gali pasakyti apie žmogaus psichologiją.
Trumpai apie asilą
Naminis asilas kilęs iš laukinių Afrikos asilų. Genetiniai tyrimai rodo, kad žmonės asilus prisijaukino Rytų Afrikoje maždaug prieš septynis tūkstančius metų. Tūkstantmečius jie buvo vieni svarbiausių darbinių gyvūnų: nešė krovinius, traukė vežimus, padėjo keliauti per dykumas ir kalnus. Daugelyje pasaulio vietų asilai dirba ir šiandien.
Asilai yra arklinių šeimos gyvūnai, bet nuo arklių skiriasi daugeliu bruožų: jie mažesni, ištvermingesni, ilgomis ausimis, būdingu balsu ir gerokai ilgiau gyvena – dažnai daugiau nei 30 metų.
Užsispyrimas ar išmintis?
Garsusis asilo užsispyrimas iš tikrųjų yra savisaugos instinktas. Skirtingai nei arklys, kuris pavojaus akivaizdoje dažniausiai bėga, asilas sustoja ir įvertina situaciją. Jei jam atrodo, kad kelias pavojingas, jis tiesiog nejudės, kad ir kaip jį ragintumėte.
Asilų augintojai sako, kad tai ne kvailumo, o atsargumo ženklas. Asilas nesiima veiksmo, kol nesupranta, kad jis saugus. Jis turi puikią atmintį ir ilgai prisimena ir gerą, ir blogą elgesį su juo. Asilai taip pat labai socialūs – jie mezga stiprius ryšius su kitais asilais ir sunkiai išgyvena išsiskyrimą.
Psichologiškai įdomu, kad žmogaus kalboje „užsispyrimas“ ir „atsargumas“ dažnai skiria tik tai, ar mums patinka kito sprendimas.
Kodėl asilas tapo kvailumo simboliu
Prasta reputacija daugiausia kilo iš to, kad asilai buvo vargšų žmonių darbiniai gyvūnai, o jų lėtas, atsargus būdas atrodė kaip nenoras klausyti. Antikos pasakėčiose, viduramžių istorijose ir vėlesnėje literatūroje asilas dažnai vaizduojamas kaip paikas personažas. Kartu yra ir kita tradicija: daugelyje religinių ir liaudies pasakojimų asilas – nuolankumo, kantrybės ir ištikimybės simbolis.
Buridano asilas – sprendimų paradoksas
Filosofijoje garsus vadinamasis Buridano asilo paradoksas, pavadintas pagal XIV amžiaus prancūzų filosofą Joną Buridaną, nors jis pats šio pavyzdžio, manoma, neužrašė. Paradoksas skamba taip: alkanas asilas stovi tiksliai per vidurį tarp dviejų vienodų šieno kupetų. Jei jis neturi jokios priežasties pasirinkti vieną, o ne kitą, jis negali apsispręsti ir galiausiai miršta iš bado.
Šis pavyzdys tapo metafora žmogaus sprendimų paralyžiui. Kai turime kelis vienodai patrauklius pasirinkimus, kartais negalime pasirinkti nė vieno. Psichologai šį reiškinį tyrinėja ir šiandien: per didelis pasirinkimų skaičius gali kelti nerimą, atidėliojimą ir nepasitenkinimą net priėmus sprendimą.
Ką daryti, kai jaučiatės kaip Buridano asilas?
- Priminkite sau, kad abu variantai geri. Klaida pasirinkti „ne tą“ dažnai mažesnė nei nesirinkti visai.
- Nustatykite terminą. Sprendimas iki rytojaus vakaro.
- Remkitės vertybėmis. Kuris variantas labiau atitinka tai, kas jums svarbu?
- Leiskite nuspręsti atsitiktinumui. Metę monetą dažnai iškart pajuntame, kurio atsakymo iš tikrųjų norėjome.
Daugiau apie tai, kaip mūsų protas priima greitus sprendimus, skaitykite straipsnyje apie euristiką.
Asinoterapija – asilai, kurie gydo
Įdomu, kad asilai naudojami ir terapijoje. Asinoterapija – tai užsiėmimai su asilais, skirti vaikams ir suaugusiems, turintiems emocinių, raidos ar socialinių sunkumų. Asilai ramūs, lėti, smalsūs ir nereaguoja staigiai, todėl su jais jaukiai jaučiasi net nerimastingi žmonės. Jie dažnai patys prieina prie žmogaus, leidžiasi glostomi ir sukuria ramybės atmosferą. Kai kuriose Europos šalyse asinoterapija naudojama dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, su senyvo amžiaus žmonėmis ar žmonėmis po traumų.
Asilai Lietuvoje
Lietuvoje asilai nėra labai dažni, tačiau juos galima sutikti ūkiuose, gyvūnų parkuose ir edukacinėse sodybose. Vis daugiau šeimų, turinčių sodybas, laiko asilus kaip draugiškus kompanionus – jie taip pat saugo avių ir ožkų bandas nuo lapių ir šunų, nes yra budrūs ir drąsiai gina savo teritoriją.
Ką asilas mus moko
Galbūt asilas mus moko vieno svarbaus dalyko: ne kiekvienas lėtas sprendimas yra kvailas, ir ne kiekvienas atsisakymas yra užsispyrimas. Kartais sustoti ir įvertinti situaciją – pats protingiausias dalykas, kurį galima padaryti. O jei kada nors stovėsite tarp dviejų vienodų šieno kupetų, prisiminkite: geriau rinktis bet kurią, nei likti alkanam.