tunevienas.lt

Įsivaizduokite dviejų savaičių atostogas, kurios buvo beveik tobulos — saulė, poilsis, ramybė. Tačiau paskutinę dieną pametėte piniginę ir dokumentus, o namo grįžote su nervais. Praėjus keliems mėnesiams, kaip prisiminsite tas atostogas? Greičiausiai daug prasčiau, nei jos buvo iš tikrųjų. Viena nemaloni pabaiga nuspalvina visą dviejų savaičių patirtį. Šį keistą, bet nuoseklų atminties bruožą psichologai vadina piko–pabaigos…

Pilnas straipsnis “Piko–pabaigos taisyklė: kaip smegenys „sumontuoja” prisiminimus” »

Scena, pažįstama visiems. Sėdite svetainėje, staiga prisimenate, kad reikia atsinešti telefono įkroviklį. Ryžtingai keliatės, žingsniuojate į miegamąjį, peržengiate slenkstį ir… stovite tuščiu žvilgsniu, visiškai nesuprasdami, ko čia atėjote. Mintis, dar prieš akimirką tokia aiški, dingo be pėdsakų. Dažnas tokią akimirką palaiko atminties silpnumo ar išsiblaškymo ženklu. Iš tikrųjų tai gerai ištirtas reiškinys, turintis pavadinimą — durų…

Pilnas straipsnis “Durų efektas: kodėl pamirštame, ko atėjome į kambarį” »

Mokykloje mus mokė apie penkis pojūčius — regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tačiau yra dar vienas, apie kurį beveik nekalbama, nors jis nuolat veikia mūsų savijautą, sprendimus ir emocijas. Tai gebėjimas jausti savo kūno vidų — širdies plakimą, kvėpavimą, alkį, įtampą, šilumą, skrandžio judesius. Mokslininkai jį vadina interocepcija, ir pastaraisiais metais ji tapo viena karščiausių…

Pilnas straipsnis “Interocepcija: paslėptas kūno pojūtis, kuris valdo mūsų emocijas” »

Įsivaizduokite du žmones prastos savijautos akimirką. Vienas pasako: „Man tiesiog blogai.” Kitas: „Jaučiuosi nusivylęs, nes tikėjausi daugiau, ir kartu truputį pavydžiu.” Iš pažiūros — smulkmena, žodžių žaismas. Iš tikrųjų tarp šių dviejų žmonių slypi didžiulis skirtumas, turintis įtakos jų sveikatai, sprendimams ir net gebėjimui atsigauti po streso. Šis skirtumas psichologijoje vadinamas emociniu granuliuotumu — gebėjimu tiksliai atskirti…

Pilnas straipsnis “Emocinis granuliuotumas: kodėl tikslus jausmų įvardijimas keičia savijautą” »