Atvykimo klaida: kodėl pasiekti tikslai nudžiugina mažiau, nei tikėjomės

Posted on By Ne vienas
Atvykimo klaida: kodėl pasiekti tikslai nudžiugina mažiau, nei tikėjomės

Metų metus dirbate dėl svajonės — paaukštinimo, savo namo, diplomo, tam tikros sumos sąskaitoje. Įsivaizduojate tą akimirką, kai galiausiai pasieksite tikslą, ir esate tikri, kad tada užplūs didžiulis pasitenkinimas. O tada diena ateina. Trumpam nusišypsote. Ir jau kitą rytą galvojate apie sekantį tikslą, o pojūtis įtartinai panašus į buvusį. Šis nusivylimas turi pavadinimą — atvykimo klaida….

Pilnas straipsnis “Atvykimo klaida: kodėl pasiekti tikslai nudžiugina mažiau, nei tikėjomės” »

Patarimai

Interocepcija: paslėptas kūno pojūtis, kuris valdo mūsų emocijas

Posted on By Ne vienas
Interocepcija: paslėptas kūno pojūtis, kuris valdo mūsų emocijas

Mokykloje mus mokė apie penkis pojūčius — regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tačiau yra dar vienas, apie kurį beveik nekalbama, nors jis nuolat veikia mūsų savijautą, sprendimus ir emocijas. Tai gebėjimas jausti savo kūno vidų — širdies plakimą, kvėpavimą, alkį, įtampą, šilumą, skrandžio judesius. Mokslininkai jį vadina interocepcija, ir pastaraisiais metais ji tapo viena karščiausių…

Pilnas straipsnis “Interocepcija: paslėptas kūno pojūtis, kuris valdo mūsų emocijas” »

Gyvenimas

Emocinis granuliuotumas: kodėl tikslus jausmų įvardijimas keičia savijautą

Posted on By Ne vienas
Emocinis granuliuotumas: kodėl tikslus jausmų įvardijimas keičia savijautą

Įsivaizduokite du žmones prastos savijautos akimirką. Vienas pasako: „Man tiesiog blogai.” Kitas: „Jaučiuosi nusivylęs, nes tikėjausi daugiau, ir kartu truputį pavydžiu.” Iš pažiūros — smulkmena, žodžių žaismas. Iš tikrųjų tarp šių dviejų žmonių slypi didžiulis skirtumas, turintis įtakos jų sveikatai, sprendimams ir net gebėjimui atsigauti po streso. Šis skirtumas psichologijoje vadinamas emociniu granuliuotumu — gebėjimu tiksliai atskirti…

Pilnas straipsnis “Emocinis granuliuotumas: kodėl tikslus jausmų įvardijimas keičia savijautą” »

Gyvenimas

Psichologinis reaktyvumas: kodėl nurodymai, ką daryti, veikia atvirkščiai

Posted on By Ne vienas
Psichologinis reaktyvumas: kodėl nurodymai, ką daryti, veikia atvirkščiai

Pasakykite paaugliui, kad jis privalo susitvarkyti kambarį, ir tvarka tampa mažiau tikėtina nei anksčiau. Uždrauskite knygą, ir ji akimirksniu pasidaro visų geidžiama. Prilipdykite ant sienos užrašą „griežtai draudžiama”, ir kažkas tikrai norės pažiūrėti, kas ten. Šie kasdieniai pavyzdžiai atskleidžia galingą psichologinį mechanizmą, kurį psichologas Jackas Brehmas dar septintajame dešimtmetyje pavadino psichologiniu reaktyvumu. Tai vidinis pasipriešinimas, kylantis…

Pilnas straipsnis “Psichologinis reaktyvumas: kodėl nurodymai, ką daryti, veikia atvirkščiai” »

Svietimas

Prožektoriaus efektas: kodėl mums atrodo, kad visi mus stebi

Posted on By Ne vienas
Prožektoriaus efektas: kodėl mums atrodo, kad visi mus stebi

Pamenate akimirką, kai vidury dienos pastebėjote dėmę ant marškinių ar supratote, kad visą rytą vaikščiojote su nesėkmingai užsimovusiu megztiniu? Greičiausiai vidiniu balsu nusprendėte, kad tai pastebėjo visi aplinkiniai ir dabar tyliai šaiposi. Tiesa kur kas malonesnė: beveik niekas nieko nepastebėjo. Šis įsitikinimas, kad kiti mus stebi ir vertina daug atidžiau, nei yra iš tikrųjų, psichologijoje…

Pilnas straipsnis “Prožektoriaus efektas: kodėl mums atrodo, kad visi mus stebi” »

Svietimas