Po savaitės namuose ji jaučiasi išsekusi, o po draugų vakaro – atgijusi. Ji lengvai užkalbina nepažįstamus, mėgsta keliones, renginius, naujas pažintis. Ilga tyla jai greičiau vargina nei ramina. Tai tipiškas ekstravertas – žmogus, kurio energija auga bendraujant.
Kas yra ekstravertas
Sąvoką „ekstravertas“ XX amžiaus pradžioje išpopuliarino šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas. Ji kilusi iš lotyniškų žodžių extra („į išorę“) ir vertere („pasukti“). Jungas aprašė ekstravertus kaip žmones, kurių dėmesys nukreiptas į išorinį pasaulį: kitus žmones, veiklą, įvykius.
Šiuolaikinėje psichologijoje ekstraversija – viena iš penkių pagrindinių asmenybės dimensijų „Didžiojo penketo“ modelyje. Ji matuojama skale, kurios kitame gale – introversija. Dauguma žmonių yra kažkur per vidurį, todėl juos galima vadinti ambivertais.
Ekstraverto bruožai
- Bendravimas suteikia energijos, o ilga vienatvė vargina.
- Lengvai užmezga pažintis ir pradeda pokalbius.
- Mąsto garsiai – kalbėdamas su kitais supranta, ką galvoja.
- Mėgsta veiklą, naujus įspūdžius, nuotykius.
- Dažnai būna iniciatyvus, imasi vadovauti.
- Greitai reaguoja ir priima sprendimus.
- Atvirai rodo emocijas, ypač teigiamas.
- Nemėgsta nuobodžių, monotoniškų užduočių.
Kodėl ekstravertus traukia žmonės
Tyrėjai ekstraversiją sieja su smegenų atlygio sistema. Manoma, kad ekstravertai jautriau reaguoja į galimą atlygį – pagyrimą, dėmesį, naujus įspūdžius, socialinį ryšį. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka dopaminas. Todėl ekstravertams bendravimas ir nauja veikla teikia daugiau malonumo, ir jie natūraliai jos ieško.
Britų psichologas Hansas Eysenckas manė, kad ekstravertų nervų sistema natūraliai būna mažiau sužadinta, todėl jiems reikia daugiau stimuliacijos, kad jaustųsi gerai. Introvertams, priešingai, stimuliacijos greitai būna per daug.
Ekstravertų stiprybės
Tyrimai rodo, kad ekstravertai vidutiniškai dažniau praneša apie teigiamas emocijas ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Jie lengviau kuria platų socialinį tinklą, o tai padeda ir karjeroje, ir sunkiais laikais.
Darbe ekstravertai dažnai puikiai tinka vaidmenims, kuriuose reikia bendrauti, derėtis, pristatyti, motyvuoti kitus. Jie greitai įsilieja į naujas komandas, lengvai užmezga ryšį su klientais.
Ekstravertų silpnybės
Kiekviena stiprybė turi ir kitą pusę. Ekstravertams kartais sunku:
- klausytis nepertraukiant, ypač kai kyla daug minčių;
- ilgai susikaupti prie monotoniško darbo;
- pabūti vieniems ir apmąstyti situaciją prieš sprendžiant;
- atsispirti rizikai, nes jaudulys ir naujumas traukia;
- pastebėti, kada kitiems jau per daug dėmesio ar triukšmo.
Mitai apie ekstravertus
„Ekstravertai paviršutiniški.“ Ne. Jie gali būti labai gilūs, tiesiog dažnai mąsto kalbėdami, o ne tylėdami.
„Ekstravertai niekada nebūna drovūs.“ Drovumas – tai baimė būti neigiamai įvertintam. Ekstravertas gali trokšti bendrauti, bet kartu nerimauti naujose situacijose.
„Ekstravertai visada laimingi.“ Jie taip pat patiria liūdesį, nerimą, depresiją. Kartais jiems net sunkiau prisipažinti, kad blogai, nes aplinkiniai tikisi, kad jie visada linksmi.
Patarimai ekstravertams
- Išmokite tylos. Kasdien kelios minutės be pokalbių ir ekranų padeda geriau suprasti save.
- Klausykite iki galo. Prieš atsakydami suskaičiuokite iki trijų.
- Gerbkite kitų poreikius. Ne visi nori kiekvieną vakarą susitikti ar kalbėtis telefonu.
- Pasirinkite tinkamą darbą. Jei ilgą laiką dirbate vienas, ieškokite galimybių bendrauti, pavyzdžiui, kavos pertraukų su kolegomis ar darbo bendrose erdvėse.
- Stebėkite impulsyvumą. Svarbius sprendimus atidėkite bent parai.
Ekstravertas darbe
Šiuolaikinės darbovietės dažnai palankios ekstravertams: atviros erdvės, komandiniai projektai, nuolatiniai susitikimai. Tačiau ir ekstravertams būna sunkumų. Nuotolinis darbas, kuris introvertams dažnai atrodo kaip palengvėjimas, ekstravertams gali tapti tikru iššūkiu – be gyvo bendravimo jie greičiau praranda motyvaciją ir energiją. Pandemijos metu daugelis ekstravertų pastebėjo, kad jiems trūksta ne tik draugų, bet ir paprastų pokalbių koridoriuje ar kavos virtuvėje. Todėl dirbant iš namų ekstravertams verta sąmoningai planuoti socialinius kontaktus: susitikimus su kolegomis, darbą kavinėje ar bendrose erdvėse.
Ekstravertas ir introvertas santykiuose
Poros, kuriose vienas ekstravertas, o kitas introvertas, dažnos ir gali būti labai laimingos. Ekstravertas suteikia energijos ir nuotykių, introvertas – gilumo ir ramybės. Svarbiausia susitarti: kiek laiko leidžiate su draugais, kiek – dviese, kiek – atskirai. Ekstravertui naudinga suprasti, kad partnerio noras pabūti vienam nėra atstūmimas.
Nesate tikri, kuriai pusei priklausote? Atlikite mūsų trumpą introverto ir ekstraverto testą.