Kiekvieną naktį kelias valandas praleidžiame kituose pasauliuose: skraidome, bėgame, susitinkame seniai matytus žmones, laikome egzaminus, kurių jau seniai neturime. Ryte dažniausiai prisimename tik nuotrupas arba visai nieką. Sapnai žmones domina tūkstančius metų, o mokslas pagaliau ima suprasti, kas tuo metu vyksta smegenyse.
Kada sapnuojame
1953 metais Čikagos universiteto mokslininkai Eugene’as Aserinskis ir Nathanielis Kleitmanas atrado greitųjų akių judesių miego fazę, vadinamą REM. Paaiškėjo, kad žadinami šios fazės metu žmonės beveik visada pasakoja apie ryškius sapnus.
Per naktį REM fazė kartojasi kelis kartus, maždaug kas pusantros valandos, o ryto link ji ilgėja. Todėl ryškiausius sapnus dažniausiai sapnuojame prieš pat pabudimą. Vis dėlto sapnai pasitaiko ir kitose miego fazėse, tik jie būna blankesni ir mažiau panašūs į istorijas.
Skaičiuojama, kad per naktį sapnuojame iš viso apie dvi valandas. Tačiau didžiąją dalį sapnų pamirštame per kelias minutes po pabudimo.
Kodėl sapnuojame
Vieno atsakymo mokslas neturi, bet yra kelios pagrįstos teorijos.
Atminties apdorojimas. Miego metu smegenys rūšiuoja dienos patirtis: kas svarbu, įtvirtina, o kas nereikalinga – pamiršta. Sapnai gali būti šio proceso atspindys. Todėl juose dažnai pasirodo dienos įvykių nuotrupos, sumaišytos su senais prisiminimais.
Emocijų reguliavimas. REM miego metu aktyvi smegenų dalis, susijusi su emocijomis, o streso hormonų lygis žemas. Kai kurie tyrėjai mano, kad sapnai padeda „perdirbti“ sunkias emocijas saugioje aplinkoje.
Grėsmių repeticija. Suomių mokslininkas Antti Revonsuo iškėlė teoriją, kad sapnai evoliuciškai padėjo „treniruotis“ pavojingose situacijose. Tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek daug sapnų susiję su bėgimu, persekiojimu ar pavojumi.
Atsitiktinių signalų interpretacija. Pagal 1977 metais Allano Hobsono ir Roberto McCarley pasiūlytą teoriją, sapnai atsiranda, kai smegenys bando suteikti prasmę atsitiktiniams nervų signalams miego metu.
Garsiausias sapnų aiškintojas Sigmundas Freudas 1899 metais išleido knygą „Sapnų aiškinimas“. Jis manė, kad sapnai išreiškia paslėptus troškimus. Šiuolaikinis mokslas daugelio Freudo idėjų nepatvirtina, tačiau mintis, kad sapnai susiję su mūsų emocijomis, išliko.
Dažniausi sapnai ir ką jie gali reikšti
Mokslininkai, tyrinėję tūkstančių žmonių sapnus, pastebėjo, kad kai kurios temos kartojasi visame pasaulyje.
Persekiojimas. Vienas dažniausių sapnų. Jis dažnai pasirodo, kai žmogus vengia kokios nors problemos ar jaučia spaudimą.
Kritimas. Dažnai lydimas staigaus pabudimo. Kartais tai susiję su kūno trūkčiojimu užmiegant, o kartais – su kontrolės praradimo jausmu.
Egzaminai ar vėlavimas. Būdingi žmonėms, kurie jaučiasi vertinami ar bijo nesusitvarkyti su atsakomybe.
Iškritę dantys. Šis sapnas labai dažnas, nors jo prasmė neaiški. Kai kurie tyrėjai jį sieja su nerimu ir stresu.
Skraidymas. Dažnai teikia laisvės, džiaugsmo jausmą.
Buvę partneriai. Nebūtinai reiškia, kad dar jaučiate jausmų. Dažniau tai susiję su dabartiniais santykiais ar seniai neužbaigtu geštaltu.
Svarbu prisiminti: sapnininkai, aiškinantys, kad tam tikras simbolis reiškia konkretų įvykį, neturi mokslinio pagrindo. Sapno prasmė labiau priklauso nuo to, kokias emocijas jis sukėlė ir kas tuo metu vyksta jūsų gyvenime.
Košmarai
Retkarčiais sapnuojami košmarai yra normalūs. Jų padaugėja streso metu, po sunkių išgyvenimų, sergant, vartojant kai kuriuos vaistus ar alkoholį. Jei košmarai kartojasi dažnai, trukdo miegoti ar susiję su patirta trauma, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu. Yra veiksmingų metodų, pavyzdžiui, sapno „perrašymo“ terapija, kai pabudęs žmogus sugalvoja kitokią sapno pabaigą ir ją repetuoja.
Sąmoningi sapnai
Sąmoningas sapnas – tai sapnas, kurio metu suprantate, kad sapnuojate, o kartais net galite valdyti jo eigą. Tokius sapnus bent kartą yra patyrę daug žmonių. Juos tyrinėja ir mokslininkai: laboratorijose sapnuojantys žmonės sugeba siųsti signalus akių judesiais, taip patvirtindami, kad suvokia sapną.
Kaip geriau prisiminti sapnus
- Prie lovos laikykite užrašų knygelę.
- Pabudę iš karto nejudėkite ir pabandykite prisiminti sapną.
- Užsirašykite net mažiausias nuotrupas.
- Pakankamai miegokite – kai miego mažai, REM fazių mažėja.
Sapnai – tarsi nakties kinas, kurį kuria pačios smegenys. Jie ne pranašauja ateitį, bet gali daug pasakyti apie tai, kas mums rūpi dabar.