Šizofrenija – viena labiausiai stigmatizuojamų psichikos ligų. Apie ją sklando daugybė mitų: kad sergantieji pavojingi, kad tai „susiskaldžiusi asmenybė“, kad pasveikti neįmanoma. Realybė kitokia. Šis straipsnis apie tai, kas iš tikrųjų yra šizofrenija, kodėl ji atsiranda ir kaip šiandien gydoma.
Kas yra šizofrenija
Šizofrenija – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris veikia, kaip žmogus mąsto, suvokia tikrovę, jaučia ir elgiasi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ja serga apie vienas iš 300 žmonių. Liga dažniausiai prasideda tarp 15 ir 30 metų.
Pavadinimą 1908 metais pasiūlė šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris. Jis sudarytas iš graikiškų žodžių schizein („skaldyti“) ir phrēn („protas“). Bleuleris turėjo omenyje ne asmenybės suskilimą, o mąstymo, emocijų ir elgesio tarpusavio ryšio sutrikimą. Iki tol ligą vokiečių psichiatras Emilis Kraepelinas buvo vadinęs „ankstyvąja demencija“.
Kaip pasireiškia liga
Šizofrenijos simptomai skirstomi į kelias grupes. Pozityvieji simptomai – haliucinacijos, kliedesiai, dezorganizuotas mąstymas. Negatyvieji – motyvacijos stoka, emocijų nuskurdimas, atsitraukimas nuo žmonių. Kognityviniai – atminties, dėmesio, planavimo sunkumai.
Apie tai, kaip atpažinti ankstyvuosius ženklus, plačiau rašome straipsnyje Šizofrenijos požymiai.
Liga dažniausiai vystosi epizodais. Ūmaus psichozės epizodo metu simptomai būna ryškiausi, o vėliau, gydant, jie gali gerokai susilpnėti. Kai kuriems žmonėms po vieno ar kelių epizodų būklė ilgam stabilizuojasi, kitiems simptomai išlieka ilgiau.
Kodėl atsiranda šizofrenija
Vienos priežasties nėra. Mokslininkai kalba apie kelių veiksnių sąveiką.
Genetika. Rizika didesnė, jei liga buvo nustatyta artimiems giminaičiams. Tačiau tai nėra vieno geno liga: prisideda daug skirtingų genų, kurių kiekvienas turi nedidelę įtaką.
Smegenų raida. Manoma, kad svarbūs pokyčiai vyksta dar iki gimimo ir paauglystėje, kai smegenys intensyviai bręsta.
Neurocheminiai pokyčiai. Su šizofrenija siejami dopamino ir glutamato, svarbių smegenų signalų perdavėjų, veiklos sutrikimai.
Aplinka. Riziką didina nėštumo ir gimdymo komplikacijos, sunkus stresas, migracija, gyvenimas dideliame mieste, o ypač – kanapių vartojimas paauglystėje.
Dažniausi mitai
„Sergantieji šizofrenija pavojingi.“ Dauguma jų niekada nesmurtauja. Daug dažniau jie patys tampa smurto, patyčių ar išnaudojimo aukomis.
„Tai susiskaldžiusi asmenybė.“ Ne. Disociacinis tapatumo sutrikimas – visai kita būklė.
„Pasveikti neįmanoma.“ Daugelis žmonių, gaunančių tinkamą gydymą, gyvena savarankiškai, dirba, kuria šeimas.
„Liga atsiranda dėl blogo auklėjimo.“ Taip manyta XX amžiaus viduryje, bet tai seniai paneigta. Tėvai nėra kalti dėl vaiko ligos.
Gydymas
Šiuolaikinis gydymas remiasi keliais ramsčiais.
Vaistai nuo psichozės (antipsichotikai). Pirmieji jų atsirado XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir iš esmės pakeitė šios ligos gydymą. Jie padeda sumažinti haliucinacijas, kliedesius ir apsaugoti nuo atkryčių. Svarbu vartoti juos reguliariai ir nenutraukti savavališkai.
Psichosocialinė pagalba. Psichoterapija, socialinių įgūdžių mokymas, pagalba grįžti į darbą ar mokslus.
Šeimos įtraukimas. Kai šeima supranta ligą, atkryčių būna mažiau.
Fizinė sveikata. Žmonės, sergantys šizofrenija, dažniau serga širdies ligomis, diabetu, daugiau rūko. Todėl svarbu rūpintis ir kūnu: judėjimu, mityba, reguliariais sveikatos patikrinimais.
Kaip gyventi su šizofrenija
Žmonėms, sergantiems šizofrenija, labai padeda stabili dienotvarkė, pakankamas miegas, alkoholio ir narkotikų vengimas, palaikantys žmonės ir aiškus planas, ką daryti, jei atsiranda atkryčio ženklų – nemiga, įtarumas, keistos mintys.
Šeimos nariams svarbu prisiminti ir apie save. Rūpinimasis sergančiu artimuoju gali būti labai sunkus. Lietuvoje veikia pacientų ir jų artimųjų organizacijos, kuriose galima rasti informacijos ir palaikymo.
Stigma – papildoma liga
Daugelis žmonių, sergančių šizofrenija, sako, kad sunkiausia ne patys simptomai, o kitų požiūris. Baimė, pašaipos, atstūmimas darbe ar šeimoje dažnai trukdo kreiptis pagalbos ir grįžti į įprastą gyvenimą. Todėl svarbu kalbėti pagarbiai: sakyti „žmogus, sergantis šizofrenija“, o ne „šizofrenikas“, ir nevartoti diagnozės kaip įžeidimo. Kai visuomenė supranta, kad tai liga, kurią galima gydyti, sergantiems daug lengviau gyventi visavertį gyvenimą.
Kur kreiptis
Pirmiausia – į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą. Jei žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, kalba apie savižudybę ar yra visiškai praradęs ryšį su realybe, skambinkite 112.
Šizofrenija yra sunki liga, bet ne nuosprendis. Kuo anksčiau ji atpažįstama ir pradedama gydyti, tuo didesnė tikimybė gyventi visavertį gyvenimą.