Šizofrenijos požymiai dažniausiai ne atsiranda per vieną dieną. Daugeliu atvejų liga įsibėgėja pamažu, per kelis mėnesius ar net metus, o pirmuosius pokyčius artimieji palaiko paauglystės krize, tingumu ar stresu. Todėl svarbu žinoti, kaip šizofrenija gali atrodyti iš tikrųjų – ne taip, kaip ją rodo filmai.
Kas yra šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, veikiantis tai, kaip žmogus mąsto, suvokia aplinką, jaučia ir elgiasi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ja serga maždaug vienas iš 300 žmonių. Dažniausiai liga prasideda vėlyvoje paauglystėje ar apie dvidešimtus metus – vyrams paprastai kiek anksčiau nei moterims.
Svarbu iš karto paneigti dažną mitą: šizofrenija nėra „susiskaldžiusi asmenybė“. Tai visiškai kitas sutrikimas. Ir dauguma šia liga sergančių žmonių nėra pavojingi aplinkiniams – daug dažniau jie patys tampa smurto ar patyčių aukomis.
Ankstyvieji požymiai (prodromas)
Iki pirmojo ryškaus psichozės epizodo dažnai būna laikotarpis, kai pokyčiai subtilūs. Artimieji gali pastebėti, kad žmogus:
- atsitraukia nuo draugų ir šeimos, daugiau laiko praleidžia vienas;
- ima prasčiau mokytis ar dirbti, sunkiai susikaupia;
- nebesirūpina higiena ir išvaizda;
- keistai miega – naktimis budi, dieną guli;
- tampa įtarus, irzlus, nerimastingas be aiškios priežasties;
- domisi neįprastomis idėjomis, kalba apie „ženklus“ ar slaptas prasmes;
- emocijos atrodo „išblukusios“ arba netinka situacijai.
Pavieniui šie požymiai gali turėti daug kitų priežasčių – depresiją, nerimą, narkotinių medžiagų vartojimą. Bet kai jų daugėja ir jie trunka savaites, verta pasitarti su specialistu.
Pozityvieji simptomai
Gydytojai šizofrenijos simptomus skirsto į kelias grupes. „Pozityvieji“ nereiškia „gerieji“ – tai tie, kurie atsiranda papildomai prie įprasto patyrimo.
Haliucinacijos. Dažniausiai girdimos – žmogus girdi balsus, kurie komentuoja jo veiksmus, kalbasi tarpusavyje ar liepia ką nors daryti. Jie atrodo visiškai tikri.
Kliedesiai. Tvirti įsitikinimai, kurių nepaveikia jokie įrodymai: kad žmogų seka, kad jo mintis kažkas skaito, kad televizija perduoda jam asmenines žinutes.
Dezorganizuotas mąstymas ir kalba. Mintys šokinėja, sakiniai tampa sunkiai suprantami, žmogus nukrypsta nuo temos ar vartoja keistus žodžių junginius.
Negatyvieji ir kognityviniai simptomai
Šie simptomai mažiau pastebimi, bet dažnai labiau trukdo kasdieniam gyvenimui. Tai motyvacijos stoka, sumažėjusi kalba, abejingumas, negebėjimas džiaugtis tuo, kas anksčiau teikė malonumą, emocijų „plokštumas“. Kartu sutrinka atmintis, dėmesys, gebėjimas planuoti. Iš šalies tai kartais primena apatiją ar depresiją, todėl diagnozę gali nustatyti tik gydytojas psichiatras.
Kas didina riziką
Tiksli šizofrenijos priežastis nežinoma. Manoma, kad ją lemia genetikos ir aplinkos veiksnių derinys. Rizika didesnė, jei liga buvo nustatyta artimiems giminaičiams. Prie jos gali prisidėti nėštumo ir gimdymo komplikacijos, sunkus stresas, o paauglystėje ir jaunystėje – kanapių vartojimas, ypač dažnas ir stiprus.
Kaip kalbėtis su artimuoju
Jei įtariate, kad artimam žmogui kažkas negerai, nesiginčykite dėl jo įsitikinimų – tai paprastai tik sustiprina nepasitikėjimą. Geriau kalbėti apie tai, ką matote ir kaip jaučiatės: „Pastebiu, kad pastaruoju metu beveik nemiegi ir atrodai labai įsitempęs. Man neramu dėl tavęs.“ Pasiūlykite kartu nueiti pas gydytoją ir pabrėžkite, kad tai pagalba, o ne bausmė.
Kur kreiptis Lietuvoje
Pirmiausia galima kreiptis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą. Į jį paprastai galima registruotis ir be šeimos gydytojo siuntimo. Jei žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, kalba apie savižudybę ar yra visiškai praradęs ryšį su realybe, reikia skambinti 112.
Kaip šizofrenija skiriasi nuo kitų sutrikimų
Psichozės epizodą gali sukelti ne tik šizofrenija. Panašūs simptomai pasitaiko sergant bipoliniu sutrikimu, sunkia depresija, po stipraus streso, vartojant narkotines medžiagas, kartais – dėl neurologinių ligų ar infekcijų. Todėl gydytojas ne tik kalbasi su pacientu ir artimaisiais, bet ir gali paskirti kraujo tyrimus ar smegenų vaizdinimą, kad atmestų kitas priežastis. Šizofrenija diagnozuojama tada, kai simptomai trunka ilgą laiką (paprastai bent šešis mėnesius, įskaitant ankstyvąjį laikotarpį) ir ryškiai paveikia kasdienį gyvenimą.
Ar šizofrenija gydoma
Taip. Nors tai ilgalaikė liga, šiuolaikinis gydymas – vaistai nuo psichozės kartu su psichosocialine pagalba, šeimos konsultavimu ir reabilitacija – daugeliui žmonių leidžia mokytis, dirbti ir gyventi savarankiškai. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė. Todėl ankstyvieji šizofrenijos požymiai yra ne priežastis panikuoti, o signalas veikti laiku.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šizofrenija paveldima? Paveldimumas didina riziką, bet nelemia ligos. Dauguma žmonių, kurių giminėje buvo šizofrenija, patys ja nesuserga.
Ar galima pasveikti visiškai? Dalis žmonių po vieno ar kelių epizodų ilgam pasiekia stabilią būklę. Kitiems reikia ilgalaikio gydymo, bet ir jie gali gyventi visavertį gyvenimą.
Ar stresas gali sukelti šizofreniją? Pats stresas ligos nesukelia, tačiau žmonėms, turintiems polinkį, jis gali paskatinti pirmąjį epizodą ar atkrytį.