Dar visai neseniai mėgote susitikti su draugais, eiti į treniruotes, žiūrėti mėgstamus filmus. Dabar niekas nebedomina. Ne liūdna, ne pikta – tiesiog vienodai. Atrodo, kad galėtumėte visą dieną gulėti ir nieko nedaryti. Tai gali būti apatija.
Kas yra apatija
Žodis kilęs iš graikų kalbos apatheia – „be kentėjimo, be jausmų“. Antikos stoikų filosofijoje tai reiškė ramybę, laisvę nuo aistrų. Tačiau šiuolaikinėje psichologijoje apatija reiškia kai ką kita: susilpnėjusią motyvaciją, abejingumą ir emocijų stoką, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui.
Apatija gali būti trumpalaikė – pavyzdžiui, po didelio nuovargio ar streso. Bet kai ji trunka savaites ir mėnesius, verta ieškoti priežasčių.
Apatijos požymiai
Apatija dažniausiai pasireiškia trimis būdais.
Elgesio. Sunku pradėti net paprastus darbus, atidėliojama, mažėja aktyvumas, apleidžiami pomėgiai ir pareigos.
Mąstymo. Prarandamas smalsumas, nesinori nieko naujo sužinoti, sunku planuoti ateitį.
Emocijų. Žmogus jaučiasi „plokščiai“: neliūdi, bet ir nesidžiaugia, abejingai reaguoja į gerus ir blogus įvykius.
Apatija, tingumas ir depresija – kuo skiriasi
Tingumas dažniausiai yra pasirinkimas: žmogus nenori daryti to, kas nemalonu, bet su malonumu daro tai, kas patinka. Apatijos atveju nebedomina ir tai, kas anksčiau džiugino.
Depresija ir apatija dažnai eina kartu, bet nėra tas pats. Sergant depresija žmogus paprastai jaučia liūdesį, beviltiškumą, kaltę, menką savivertę. Apatija gali pasireikšti ir be šių jausmų – žmogui tiesiog nebeįdomu. Vis dėlto apatija gali būti vienas iš depresijos simptomų, todėl jų atskirti savarankiškai dažnai neįmanoma.
Dažniausios apatijos priežastys
- Perdegimas ir lėtinis stresas. Kai ilgai dirbama be poilsio, organizmas ima „taupyti“ energiją.
- Depresija ir nerimo sutrikimai. Apatija – vienas dažniausių jų palydovų.
- Neurologinės ligos. Apatija būdinga Parkinsono ligai, demencijai, po insulto ar galvos traumos.
- Fizinės ligos. Skydliaukės veiklos sutrikimai, mažakraujystė, vitaminų trūkumas, lėtinės infekcijos.
- Vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, dalis raminamųjų, antipsichotikų ar antidepresantų, gali slopinti motyvaciją.
- Miego trūkumas. Ilgalaikis neišsimiegojimas stipriai mažina norą ką nors daryti.
- Prasmės praradimas. Kai žmogus nebemato tikslo ar ateities, apatija gali tapti natūralia reakcija.
Apatija po sunkių išgyvenimų
Kartais apatija atsiranda po didelio sukrėtimo: netekties, skyrybų, darbo praradimo, ilgos ligos. Tai gali būti psichikos būdas apsisaugoti nuo per stiprių jausmų – tarsi kūnas „išjungtų“ emocijas, kad žmogus galėtų išgyventi. Tokia būsena dažnai praeina savaime, kai žmogus pamažu atsigauna. Tačiau jei ji užsitęsia, verta ieškoti pagalbos: neapdorotas sielvartas ar trauma gali virsti ilgalaike depresija. Psichologas padeda saugiai susigrąžinti jausmus, net ir skausmingus, nes be jų negrįžta ir džiaugsmas.
Kaip sau padėti
Jei apatija nėra stipri ir trunka neilgai, dažnai padeda keli paprasti dalykai.
Maži žingsniai. Neplanuokite iš karto „pakeisti gyvenimo“. Užtenka vieno mažo veiksmo per dieną: dešimties minučių pasivaikščiojimo, vieno skambučio, vienos išplautos lėkštės. Motyvacija dažnai atsiranda ne prieš veiksmą, o po jo.
Dienos struktūra. Kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu metu, valgykite reguliariai. Struktūra suteikia atramą, kai vidinės motyvacijos trūksta.
Judėjimas. Fizinis aktyvumas veikia smegenų chemiją ir yra vienas paprasčiausių būdų pagerinti nuotaiką ir energiją.
Saulės šviesa ir grynas oras. Ypač rudenį ir žiemą, kai dienos trumpos, verta kasdien pabūti lauke.
Ryšys su žmonėmis. Net jei nesinori, trumpas susitikimas su draugu gali padėti labiau nei laukimas, kol norėsis.
Mažiau ekranų. Begalinis naršymas socialiniuose tinkluose dažnai dar labiau slopina motyvaciją.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrą, jei apatija trunka ilgiau nei dvi savaites, trukdo dirbti, mokytis ar rūpintis savimi, kartu atsiranda liūdesys, nemiga ar apetito pokyčiai. Gydytojas gali paskirti tyrimus, kad atmestų fizines priežastis, ir patarti dėl tolesnio gydymo.
Jei kyla minčių, kad gyventi nebeverta, nelaukite – skambinkite į Vilties liniją 116 123, kuri veikia visą parą, arba 112.
Apatija nėra charakterio silpnumas. Tai signalas, kad kažkas organizme ar gyvenime prašo dėmesio. Apie tai, kaip atrodo depresija, kai išoriškai „viskas gerai“, skaitykite šiame straipsnyje.