Iš šalies – idealus gyvenimas. Stabili šeima, užauginti vaikai, jauki sodyba, mėgstamas darbas, draugų ratas, atostogos prie jūros. O viduje – visiškas išsekimas. Rytais norisi tik gulėti. Viskas daroma sukandus dantis. Ir dar viena mintis, kuri slegia labiausiai: kaip aš drįstu jaustis blogai, kai turiu viską?
Šis klausimas labai būdingas žmonėms, sergantiems depresija. Ir jį verta išnarplioti, nes jis pats savaime didina kančią.
Depresija nėra nedėkingumas
Depresija yra liga, o ne požiūrio į gyvenimą problema. Ji susijusi su smegenų cheminiais procesais, hormonais, genetika, ilgalaikiu stresu, kitomis ligomis. Ji gali užklupti žmogų bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis – ir tą, kuris viską prarado, ir tą, kuris viską turi.
Kai žmogus kaltina save, kad „neturi teisės“ jaustis blogai, prie ligos prisideda dar ir kaltė. O kaltė – vienas stipriausių depresijos stiprintojų. Todėl pirmas žingsnis yra ne „pradžiugink save“, o leisti sau pripažinti: aš sergu, ir tai ne mano kaltė.
Kai viskas daroma „per jėgą“
Yra žmonių, kurie depresiją išgyvena funkcionuodami: eina į darbą, rūpinasi artimaisiais, atrodo pasitempę, šypsosi susitikimuose. Aplinkiniai dažnai net nepastebi, kad kažkas negerai. Bet kiekviena diena kainuoja milžiniškas pastangas.
Tokia strategija ilgainiui išsekina. Kuo daugiau energijos išleidžiama „atrodyti normaliai“, tuo mažiau jos lieka sveikimui. Ir galiausiai ateina jausmas, kad nebeturi jėgų niekam.
Vyresniame amžiuje verta patikrinti ir kūną
Po penkiasdešimties depresijos simptomus gali sustiprinti ar net sukelti fizinės priežastys: skydliaukės veiklos sutrikimai, mažakraujystė, vitamino B12 ar D trūkumas, hormoniniai pokyčiai, kraujagyslių ligos, kai kurių kitų vaistų šalutinis poveikis. Todėl verta paprašyti šeimos gydytojo atlikti išsamius tyrimus. Kartais sutvarkius fizinę priežastį, nuotaika pagerėja gerokai labiau nei tikėtasi.
Ką daryti, kai vaistai nepadeda
Tai labai dažna situacija, ir ji nereiškia, kad depresija nepagydoma. Didelei daliai žmonių pirmas paskirtas antidepresantas nepadeda pakankamai. Gydytojas psichiatras gali:
- koreguoti dozę;
- pakeisti vaistą kitu, kitokio veikimo;
- derinti kelis vaistus;
- rekomenduoti psichoterapiją kartu su vaistais – šis derinys dažnai veikia geriau nei kiekvienas atskirai.
Svarbu vaistų nenutraukti savavališkai, net jei atrodo, kad jie neveikia. Staigus nutraukimas gali pabloginti savijautą. Geriau atvirai pasakyti gydytojui: „Man nepadeda, jaučiuosi taip pat ar blogiau.“ Tai svarbi informacija, o ne skundas.
Jei lankotės pas psichologą, bet jaučiate, kad pokalbiai nepadeda, irgi galima apie tai kalbėti. Kartais reikia kito metodo ar kito specialisto – tai normalu.
Psichoterapija – ne tik pokalbiai
Daug žmonių psichoterapiją įsivaizduoja kaip pasikalbėjimą apie praeitį. Tačiau yra įvairių metodų, kurių veiksmingumas gydant depresiją patvirtintas tyrimais. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti ir keisti mąstymo įpročius, kurie palaiko prislėgtą nuotaiką, o tarpasmeninė terapija – santykių ir vaidmenų pokyčius. Vyresniame amžiuje depresiją dažnai sustiprina gyvenimo etapų kaita: artėjanti pensija, vaikų išėjimas iš namų, rūpinimasis senstančiais tėvais. Apie tai verta kalbėti su specialistu – kartais būtent tai yra tikroji nuovargio šaknis.
Leisti sau sustoti
Daugeliui žmonių, sergančių depresija, sunkiausia yra leisti sau sumažinti krūvį. Bet kai organizmas serga, jam reikia poilsio – lygiai taip pat, kaip sergant plaučių uždegimu. Nedarbingumas dėl depresijos yra toks pat teisėtas kaip ir dėl bet kurios kitos ligos.
Tuo pačiu psichologai pataria nenustoti judėti visiškai. Veikia maži, įgyvendinami žingsniai: dešimties minučių pasivaikščiojimas, vienas skambutis draugei, puodelis arbatos balkone. Ne todėl, kad tai „išgydys“, o todėl, kad padeda smegenims vėl patirti nors mažą pasitenkinimą.
Ką sako aplinkiniai – ir kodėl tai ne visada padeda
Žmonės, kurie nori padėti, dažnai sako: „Pailsėk“, „Išvažiuok kur nors į šiltus kraštus“, „Mesk darbą“, „Juk tau viskas gerai“. Šie patarimai nuoširdūs, bet sergančiam depresija jie gali skambėti kaip dar vienas įrodymas, kad niekas nesupranta. Poilsis ir kelionė gali trumpam palengvinti, bet ligos neišgydo. O sprendimus mesti darbą ar keisti gyvenimą iš esmės specialistai pataria atidėti, kol savijauta pagerės, nes depresija iškreipia tai, kaip matome savo galimybes.
Pasakykite artimiesiems
Žmonės, kurie visą gyvenimą buvo stiprūs ir rūpinosi kitais, dažnai gėdijasi parodyti silpnumą. Bet artimieji negali padėti, jei nežino. Užtenka paprastų žodžių: „Man dabar labai sunku. Nereikia manęs taisyti, tiesiog būk šalia.“
Kada reikia skubios pagalbos
Jei atsiranda mintys, kad nebenorite gyventi, ar jausmas, kad artimiesiems būtų geriau be jūsų, nelaukite kito vizito. Skambinkite į Vilties liniją 116 123 – ji veikia visą parą ir nemokamai. Jei kyla tiesioginis pavojus – skambinkite 112.
Depresija meluoja, kad niekas nepasikeis. Bet daugumai žmonių, gaunančių tinkamą gydymą, ilgainiui pagerėja – kartais tam tiesiog reikia daugiau laiko ir kitokio kelio nei tikėtasi.