Pyktis, kai kas nors įžeidžia. Baimė, kai tamsoje sugirgžda durys. Džiaugsmas, kai sulaukiate geros žinios. Emocijos lydi kiekvieną mūsų dieną, dažnai net nepastebimai. Jos veikia sprendimus, santykius ir sveikatą. Vis dėlto daugelis mūsų niekada nebuvome mokomi jų suprasti.
Kas yra emocija
Emocija – tai greita, automatinė organizmo reakcija į kokį nors įvykį. Ji apima kelis dalykus vienu metu: kūno pokyčius (pagreitėja širdis, įsitempia raumenys), mintis („čia pavojinga“), veido išraišką ir polinkį elgtis tam tikru būdu (bėgti, pulti, apkabinti).
Evoliuciškai emocijos atsirado tam, kad padėtų išgyventi. Baimė saugo nuo pavojų, pyktis padeda apginti ribas, šlykštumas apsaugo nuo sugedusio maisto, o džiaugsmas ir meilė stiprina ryšius su kitais.
Emocijos, jausmai ir nuotaika – kuo skiriasi
Kasdienėje kalboje šie žodžiai vartojami kaip sinonimai, bet psichologai juos skiria.
- Emocija – trumpa, intensyvi reakcija, trunkanti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
- Jausmas – tai, kaip mes emociją suvokiame ir įvardijame. Jis gali trukti ilgiau ir priklauso nuo mūsų minčių bei patirties.
- Nuotaika – ilgesnė, mažiau intensyvi būsena, dažnai be aiškios priežasties. Pavyzdžiui, visą dieną galime jaustis prislėgti, nežinodami kodėl.
Pagrindinės emocijos
Amerikiečių psichologas Paulas Ekmanas, tyrinėjęs veido išraiškas įvairiose kultūrose, išskyrė šešias pagrindines emocijas, kurias žmonės atpažįsta visame pasaulyje:
- Džiaugsmas
- Liūdesys
- Baimė
- Pyktis
- Nuostaba
- Šlykštumas
Kitas psichologas, Robertas Plutchikas, sukūrė vadinamąjį emocijų ratą, kuriame prie šių emocijų pridėjo pasitikėjimą ir laukimą, o jų derinius pavadino sudėtingesnėmis emocijomis. Pavyzdžiui, džiaugsmas ir pasitikėjimas kartu sudaro meilę.
Šiuolaikiniai tyrėjai pastebi, kad emocijų yra daug daugiau ir kad jų išraiška iš dalies priklauso nuo kultūros. Vis dėlto šie modeliai padeda geriau orientuotis savo išgyvenimuose.
Kur gimsta emocijos
Smegenyse už emocijas atsakingos kelios sritys. Viena svarbiausių – migdolinis kūnas, kuris greitai įvertina, ar situacija pavojinga. Jis reaguoja greičiau, nei spėjame pagalvoti. Todėl kartais išsigąstame ar supykstame anksčiau, nei suprantame, kas nutiko. Priekinė smegenų žievė padeda šias reakcijas įvertinti ir sureguliuoti.
Kodėl svarbu emocijas įvardyti
Įdomus tyrimų radinys: kai žmogus savo emociją įvardija žodžiais, pavyzdžiui, „aš jaučiu pyktį“, migdolinio kūno aktyvumas sumažėja. Psichologai tai vadina emocijų įvardijimu. Paprasčiau tariant, pasakyti, ką jaučiate, jau yra pirmas žingsnis emocijai sumažinti.
Daugelis žmonių moka įvardyti tik kelias emocijas: „gerai“, „blogai“, „piktas“. Tačiau kuo turtingesnis emocijų žodynas, tuo lengviau jas suprasti. Pavyzdžiui, „blogai“ gali reikšti nusivylimą, gėdą, vienatvę, nuovargį ar nerimą, ir kiekvienam iš jų reikia vis kitokios pagalbos.
Kas nutinka, kai emocijas slopiname
Vaikystėje daug kas girdėjome: „neverk“, „nepyk“, „nebūk toks jautrus“. Taip išmokome emocijas slėpti. Tačiau slopinamos emocijos nedingsta. Tyrimai rodo, kad nuolatinis jausmų slopinimas siejamas su didesniu stresu, prastesne savijauta, sunkumais santykiuose ir net fizinės sveikatos problemomis.
Svarbu atskirti emociją nuo elgesio. Jausti pyktį – normalu. O štai rėkti ar mušti – jau elgesio pasirinkimas. Tikslas yra ne „nejausti“, o jausti ir pasirinkti tinkamą reakciją.
Kaip valdyti emocijas
- Sustokite ir įvardykite. „Dabar jaučiu nerimą.“
- Pastebėkite kūną. Kur jaučiate emociją? Krūtinėje, pilve, gerklėje?
- Kvėpuokite lėtai. Ilgesnis iškvėpimas ramina nervų sistemą.
- Paklauskite, ką emocija sako. Pyktis gali rodyti pažeistas ribas, liūdesys – praradimą, baimė – grėsmę.
- Dalykitės. Pasikalbėjimas su artimu žmogumi dažnai sumažina emocijos intensyvumą.
- Neskubėkite reaguoti. Svarbius sprendimus geriau priimti, kai emocija atslūgsta.
Emocijos ir vaikai
Vaikai mokosi emocijų iš suaugusiųjų. Kai tėvai įvardija vaiko jausmus („matau, kad tau labai pikta, nes bokštas sugriuvo“), vaikas pamažu išmoksta juos suprasti ir valdyti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, kurį galime perduoti. Apie tai, kaip šie gebėjimai vadinami suaugusiųjų pasaulyje, skaitykite straipsnyje apie emocinį intelektą.
Emocijos nėra priešai. Tai vidinis kompasas, kuris parodo, kas mums svarbu. Išmokę jį skaityti, lengviau suprantame ir save, ir kitus.