„50 pilkų atspalvių“ – vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių knygų fenomenų. Britų rašytojos E. L. James trilogija pasaulyje parduota dešimtimis milijonų egzempliorių ir išversta į daugybę kalbų, įskaitant lietuvių. 2015 metais pasirodęs filmas tapo kasos hitu. Tačiau kartu ši istorija sukėlė ir daug diskusijų – ypač tarp psichologų.
Apie ką ši istorija
Pagrindinė veikėja Anastasia Steele – kukli literatūros studentė. Ji susipažįsta su jaunu, turtingu ir paslaptingu verslininku Christianu Grey. Tarp jų užsimezga aistringi santykiai, tačiau Christianas turi savo taisykles ir tamsią praeitį. Siužetas sukasi apie Anos bandymą suprasti jį ir apie tai, ar meilė gali pakeisti žmogų.
Įdomu, kad trilogija iš pradžių gimė kaip gerbėjų kūryba, įkvėpta „Saulėlydžio“ sagos, ir tik vėliau tapo atskiru romanu.
Kodėl ši istorija tokia populiari
Psichologai išskiria kelias priežastis.
Pelenės motyvas. Paprasta mergina ir turtingas, galingas vyras – vienas seniausių romantinių siužetų. Jis leidžia skaitytojai įsivaizduoti save pasirinkta ir ypatinga.
„Išgelbėjimo“ fantazija. Christianas pateikiamas kaip sužeistas žmogus, kurį gali išgydyti tik meilė. Daugeliui skaitytojų tai patrauklu, nors realiame gyvenime ši fantazija dažnai tampa spąstais.
Draudžiamumas. Knygos tema – intymūs santykiai su griežtomis taisyklėmis ir valdžios žaidimais. Draudžiamos temos visada traukia dėmesį, ypač kai jos pateikiamos saugiai – knygos puslapiuose.
Prieinamumas. Elektroninių skaityklių populiarėjimas leido skaityti tokio pobūdžio literatūrą niekam nematant.
Ką sako psichologai apie santykius
Nemaža dalis psichologų ir santykių tyrėjų atkreipė dėmesį į tai, kad Christiano elgesys knygoje turi kontroliuojančių santykių bruožų. Mokslininkės Amy Bonomi vadovaujamas tyrimas, paskelbtas 2013 metais, išanalizavo pirmąją knygą ir aptiko daug emocinio smurto požymių, aprašomų specialistų:
- sekimas – Christianas netikėtai pasirodo ten, kur yra Ana, seka jos telefoną;
- izoliavimas – stengiasi riboti jos bendravimą su draugais ir šeima;
- gąsdinimas – grasinantis tonas, pyktis, kai ji nesilaiko jo taisyklių;
- kontrolė – nurodinėja, ką valgyti, kaip rengtis, kiek miegoti;
- spaudimas – dovanos ir dėmesys, kurie kuria įsipareigojimo jausmą.
Ana knygoje dažnai jaučiasi sutrikusi, kalta, bijo jį suerzinti, ir šie jausmai labai primena realių aukų patirtis.
Kritikai pabrėžia: problema ne tai, kad tokie santykiai vaizduojami literatūroje. Literatūra gali ir turi kalbėti apie sudėtingus dalykus. Problema ta, kad šis elgesys pateikiamas kaip romantiškas ir trokštamas.
Ką sako tie, kurie praktikuoja panašius santykius
Įdomu, kad kritikos sulaukta ir iš žmonių, kurie realiame gyvenime renkasi santykius su valdžios žaidimais. Jie pabrėžia, kad tokių santykių pagrindas yra aiškus sutikimas, atvira komunikacija ir abipusė pagarba. Bet kuri pusė gali bet kada sustabdyti. Knygoje, pasak jų, šios ribos dažnai neaiškios, o spaudimas ir emocinė manipuliacija vaizduojami kaip aistros dalis.
Nyderlandų tyrėjų 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad tokius santykius praktikuojantys žmonės psichologiškai nėra mažiau sveiki nei kiti. Taigi, pačios aistros formos psichologai nelaiko problema. Problema – kontrolė ir sutikimo nebuvimas.
Kaip atskirti aistrą nuo kontrolės realybėje
Romanuose kontrolė kartais atrodo kaip rūpestis. Realybėje verta atkreipti dėmesį, jei partneris:
- nuolat tikrina, kur esate ir su kuo bendraujate;
- pyksta, kai praleidžiate laiką su draugais;
- sprendžia už jus, ką vilkėti, valgyti ar kaip leisti pinigus;
- jūs bijote jo reakcijos ir vis dažniau prisitaikote;
- gerumas kaitaliojasi su šaltumu ar bausmėmis.
Tokie santykiai gali sukurti stiprų prisirišimą, kuris psichologijoje vadinamas trauminiu ryšiu. Apie tai rašėme straipsnyje apie Stokholmo sindromą.
Ar verta skaityti ir žiūrėti?
Žinoma, tai asmeninis pasirinkimas. Daugeliui skaitytojų ši istorija – pramoga ir fantazija, kurios jie nenori perkelti į realų gyvenimą. Tai visiškai normalu. Svarbiausia – suprasti skirtumą tarp romano ir realybės. Meilė neturėtų kelti baimės, o rūpestis neturėtų virsti kontrole.
Jei atpažįstate savo santykiuose kontrolės ženklų, nemokamą ir anonimišką pagalbą galima gauti paskambinus į Pagalbos moterims liniją 8 800 66366 arba bendru emocinės paramos numeriu 1809.