Stokholmo sindromu vadinamas paradoksalus reiškinys, kai įkaitas ar smurto auka ima jausti simpatiją, prisirišimą ar net lojalumą žmogui, kuris jai kenkia. Šis terminas dažnai vartojamas kalbant ne tik apie įkaitų dramas, bet ir apie žalingus santykius. Tačiau ką jis iš tikrųjų reiškia ir kodėl tai nutinka?
Iš kur kilo pavadinimas
1973 metų rugpjūtį Stokholme, Norrmalmstorgo aikštėje esančiame banke, ginkluotas plėšikas paėmė keturis darbuotojus įkaitais. Netrukus prie jo prisijungė kalėjime buvęs bendrininkas. Įkaitai buvo laikomi banko saugykloje šešias dienas.
Policiją ir visuomenę nustebino tai, kaip įkaitai elgėsi. Jie bijojo ne tiek plėšikų, kiek policijos. Viena įkaitė telefonu kalbėjosi su Švedijos ministru pirmininku ir prašė leisti jai išvykti kartu su pagrobėjais. Po išlaisvinimo kai kurie įkaitai atsisakė liudyti prieš plėšikus. Kriminologas ir psichiatras Nilsas Bejerotas, konsultavęs policiją, reiškinį pavadino „Norrmalmstorgo sindromu“. Vėliau prigijo pavadinimas „Stokholmo sindromas“.
Kaip atrodo Stokholmo sindromas
Dažniausiai minimi požymiai:
- teigiami jausmai kenkėjui – supratimas, užuojauta, net meilė;
- neigiami jausmai tiems, kurie bando padėti, pavyzdžiui, policijai ar artimiesiems;
- kenkėjo elgesio teisinimas („jis neturėjo kito pasirinkimo“, „jis ne visada toks“);
- nenoras pabėgti ar liudyti, net kai atsiranda galimybė.
Kodėl taip nutinka
Psichologai šį reiškinį aiškina kaip išgyvenimo strategiją. Kai žmogus visiškai priklauso nuo kito ir negali pabėgti, jo psichika ieško būdų sumažinti grėsmę.
Pirma, kenkėjo palankumas tampa saugumo garantija. Jei pagrobėjas yra patenkintas, mažesnė tikimybė, kad jis smurtaus. Antra, net menkiausias gerumas – leidimas pavalgyti, pasikalbėti, paguodžiantis žodis – tokiomis sąlygomis atrodo milžiniškas. Trečia, izoliacija nuo kitų žmonių reiškia, kad vienintelis žmogaus ryšys tampa ryšys su kenkėju.
Įdomu tai, kad visa tai dažniausiai vyksta nesąmoningai. Žmogus nesprendžia „dabar simpatizuosiu“ – taip tiesiog reaguoja jo psichika.
Ar tai tikra diagnozė?
Ne. Stokholmo sindromas nėra įtrauktas į oficialias psichikos sutrikimų klasifikacijas – nei į Amerikos psichiatrų asociacijos DSM, nei į Pasaulio sveikatos organizacijos TLK. Kai kurie tyrėjai net abejoja, ar tai atskiras reiškinys, nes realiose įkaitų situacijose jis pasitaiko retai.
Dalis kritikų pastebi, kad terminas kartais naudojamas nesąžiningai – nuvertinant aukų sprendimus. Pavyzdžiui, Stokholmo įkaitai bijojo policijos ne be priežasties: šturmas iš tikrųjų galėjo baigtis jų mirtimi.
Žinomi atvejai
Vienas garsiausių atvejų – amerikietė Patty Hearst, kurią 1974 metais pagrobė radikali grupuotė. Po kelių mėnesių ji dalyvavo grupuotės vykdytame banko apiplėšime. Teisme jos gynyba rėmėsi Stokholmo sindromu, tačiau prisiekusieji šį argumentą atmetė. Vėliau ji buvo apdovanota prezidento malone.
Panašūs reiškiniai
Psichologai aprašo ir priešingą reiškinį, kartais vadinamą Limos sindromu. Jis pavadintas pagal 1996 metų įkaitų krizę Japonijos ambasadoje Peru sostinėje Limoje, kai dalis pagrobėjų ėmė jausti užuojautą įkaitams ir kai kuriuos jų paleido. Tai rodo, kad ilgas buvimas kartu ekstremaliomis sąlygomis gali keisti abiejų pusių jausmus.
Stokholmo sindromas santykiuose
Šiandien sąvoka dažnai vartojama kalbant apie smurtinius santykius, kai auka gina partnerį, kuris ją žeidžia. Psichologai tokiais atvejais dažniau vartoja terminą trauminis ryšys (angl. trauma bonding). Jis susidaro, kai smurtas kaitaliojasi su švelnumu: po barnio – atsiprašymai, dovanos, pažadai. Šis ciklas sukuria stiprų prisirišimą, nes geros akimirkos atrodo kaip atlygis, dėl kurio verta iškęsti blogas.
Apie panašų modelį, kai šiluma kaitaliojasi su šalta tyla, rašėme straipsnyje apie tylėjimo bausmę santykiuose.
Kaip padėti žmogui, kuris gina kenkėją
Jei artimas žmogus teisina partnerį, kuris jį žeidžia, kritika ir spaudimas „palik jį“ dažnai duoda priešingą efektą – žmogus užsisklendžia ir gina dar aršiau. Veiksmingiau:
- išlaikyti ryšį ir būti šalia be smerkimo;
- kalbėti apie tai, ką matote, o ne apie partnerio charakterį;
- priminti, kad žmogus nusipelno saugumo;
- pasiūlyti specialistų pagalbą.
Nemokamą emocinę pagalbą Lietuvoje galima gauti paskambinus 1809, o moterys gali kreiptis į Pagalbos moterims liniją 8 800 66366, kuri veikia visą parą. Jei kyla tiesioginis pavojus – skambinkite 112.
Stokholmo sindromas primena, kad žmogaus psichika gali griebtis netikėtų būdų išgyventi. Ir kad aukos elgesys, kuris iš šalies atrodo nesuprantamas, dažnai yra ne silpnumo, o išlikimo ženklas.