Asmenybės testai – vienas populiariausių psichologijos turinio tipų internete. Per kelias minutes sužinoti, kas esate, atrodo labai patraukliai. Tačiau ne visi testai vienodi: vieni sukurti remiantis dešimtmečių tyrimais, kiti – tik pramoga su įspūdingais aprašymais. Štai kaip juos atskirti.
Kas yra asmenybės testas
Asmenybės testas – tai klausimynas, kuris siekia aprašyti santykinai pastovius žmogaus bruožus: kaip jis paprastai mąsto, jaučia ir elgiasi. Geras testas turi dvi savybes. Patikimumas reiškia, kad atlikus testą kelis kartus rezultatai būna panašūs. Validumas reiškia, kad testas iš tikrųjų matuoja tai, ką žada matuoti, ir jo rezultatai susiję su realiu elgesiu.
„Didysis penketas“ – mokslinis standartas
Psichologijos moksle labiausiai pripažintas asmenybės modelis vadinamas „Didžiuoju penketu“ (angl. Big Five arba OCEAN). Jis aprašo penkis bruožus:
- Atvirumas patirčiai – smalsumas, vaizduotė, domėjimasis naujomis idėjomis.
- Sąmoningumas – organizuotumas, atsakingumas, disciplina.
- Ekstraversija – socialumas, energingumas, polinkis ieškoti stimuliacijos.
- Sutarumas – draugiškumas, empatija, pasitikėjimas kitais.
- Neurotiškumas – polinkis patirti nerimą, liūdesį, emocinį nestabilumą.
Svarbiausia, kad šie bruožai matuojami skalėje, o ne skirstomi į dėžutes. Žmogus nėra „ekstravertas“ ar „intravertas“ – jis būna kažkur tarp jų. Daugiau apie tai rasite straipsnyje apie ambivertus.
Panašus modelis HEXACO prideda šeštą bruožą – sąžiningumą ir nuolankumą.
MBTI: populiariausias, bet labiausiai kritikuojamas
Myers-Briggs tipų rodiklis (MBTI) suskirsto žmones į 16 tipų pagal keturias poras: ekstraversija ar intraversija, juslės ar intuicija, mąstymas ar jausmai, vertinimas ar suvokimas. Jis remiasi Carlo Gustavo Jungo idėjomis ir plačiai naudojamas įmonėse.
Psichologai MBTI kritikuoja dėl kelių priežasčių. Pirma, jis žmones skirsto į priešingas grupes, nors dauguma bruožų pasiskirsto tolygiai, o daugelis žmonių yra arti vidurio. Antra, nemaža dalis žmonių, testą pakartoję po kelių savaičių, gauna kitą tipą. Todėl MBTI tinka pokalbiui apie save, bet ne svarbiems sprendimams.
Enneagrama ir DISC
Enneagrama aprašo devynis asmenybės tipus ir jų motyvacijas. Ji populiari saviugdos ir dvasinės praktikos rate, bet mokslinių jos patikimumo įrodymų yra mažai.
DISC modelis skirsto elgesį į keturis stilius: dominavimą, įtaką, stabilumą ir sąžiningumą. Jis dažnai naudojamas komandų formavimui darbe. Tai naudingas komunikacijos įrankis, bet ne išsamus asmenybės aprašas.
Kodėl aprašymai atrodo tokie tikslūs
1948 metais psichologas Bertramas Foreris savo studentams davė „asmeninius“ asmenybės aprašymus. Iš tikrųjų visi gavo tą patį tekstą, sudarytą iš bendrų frazių, tokių kaip „kartais abejojate, ar priėmėte teisingą sprendimą“. Studentai jį įvertino kaip labai tikslų. Šis reiškinys vadinamas Forerio arba Barnumo efektu.
Todėl jei testo rezultatas skamba „lyg apie mane“, tai dar nereiškia, kad testas geras. Geri aprašymai yra konkretūs ir gali būti nemalonūs – jie nurodo ir silpnybes.
Kaip atlikti testą, kad rezultatas būtų naudingas
- Atsakinėkite, kaip elgiatės paprastai, o ne kaip norėtumėte elgtis.
- Nesvarstykite per ilgai – pirmasis atsakymas dažniausiai tiksliausias.
- Atlikite testą ramiu metu, ne po sunkios dienos ar barnio.
- Palyginkite su artimųjų nuomone – kartais kiti mus mato tiksliau nei mes patys.
- Rezultatą laikykite hipoteze, o ne nuosprendžiu.
Kam asmenybės testai naudingi
Teisingai naudojami asmenybės testai padeda geriau suprasti savo reakcijas, pasirinkti tinkamesnę darbo aplinką, lengviau sutarti su partneriu ar kolegomis. Pavyzdžiui, žinojimas, kad esate jautresnis stresui, gali paskatinti iš anksto planuoti poilsį. O supratimas, kad partneris intravertas, padeda nepriimti jo noro pabūti vienam asmeniškai.
Ar asmenybė su laiku keičiasi
Daugelis mano, kad asmenybė susiformuoja vaikystėje ir lieka nepakitusi. Tyrimai rodo, kad ji gana stabili, bet ne sustingusi. Su amžiumi žmonės vidutiniškai tampa sąmoningesni, sutaresni ir emociškai stabilesni – psichologai tai vadina brandos principu. Asmenybę gali keisti ir svarbūs gyvenimo įvykiai: tėvystė, naujas darbas, santykiai, sunkūs išgyvenimai. Todėl testo rezultatas prieš dešimt metų nebūtinai atspindi, kas esate šiandien.
Kada testo neužtenka
Asmenybės testai nėra diagnostikos įrankis. Jie negali nustatyti depresijos, nerimo sutrikimo, ADHD ar kitų būklių. Jei jaučiate, kad jūsų savijauta trukdo gyventi, verta kreiptis į psichologą ar gydytoją. Apie tai, kuo skiriasi skirtingi testai ir kaip juos naudoja specialistai, plačiau rašome straipsnyje apie psichologinius testus.
Jei norite pradėti nuo paprasčiausio, išbandykite mūsų trumpą testą, ar esate introvertas, ar ekstravertas.