Įeinate į kavinę, kurioje niekada nebuvote, ir staiga apima keistas jausmas: viskas – kvapas, žmonių pokalbis, šviesa ant stalo – atrodo jau matyta. Po kelių sekundžių jausmas išnyksta. Tai dežavu, vienas paslaptingiausių, bet kartu ir įprasčiausių žmogaus atminties reiškinių.
Ką reiškia dežavu
Žodis kilęs iš prancūzų kalbos déjà vu – „jau matyta“. Lietuviškai dažnai rašoma ir „deja vu“ ar „dezavu“. Terminą XIX amžiaus pabaigoje išpopuliarino prancūzų tyrėjas Émile’is Boirac’as.
Dežavu – tai trumpas jausmas, kad dabartinė situacija jau buvo išgyventa, nors protas tuo pačiu žino, kad taip būti negali. Būtent šis prieštaravimas – stiprus pažįstamumo jausmas ir supratimas, kad jis klaidingas, – ir daro dežavu tokį įsimintiną.
Kaip dažnai tai nutinka
Įvairių apklausų duomenimis, dežavu bent kartą gyvenime yra patyrę maždaug du trečdaliai žmonių. Dažniausiai jis pasitaiko jauniems – nuo paauglystės iki maždaug 25 metų, o vėliau retėja. Dežavu dažniau patiria žmonės, kurie daug keliauja, prisimena sapnus, turi aukštesnį išsilavinimą. Jį gali paskatinti ir nuovargis bei stresas.
Kas vyksta smegenyse
Vienos tikslios priežasties mokslininkai neranda, bet yra kelios pagrįstos teorijos.
Pažįstamumo signalo klaida. Atmintis remiasi dviem procesais: prisiminimu (žinau, kur ir kada tai mačiau) ir pažįstamumu (jaučiu, kad tai pažįstama). Kartais pažįstamumo „signalas“ suveikia be priežasties. Smegenys sako „tai jau buvo“, bet neranda jokio konkretaus prisiminimo.
Panaši konfigūracija. Amerikiečių psichologės Anne Cleary tyrimai rodo, kad dežavu gali kilti, kai nauja vieta savo išdėstymu primena kažką, ką kadaise matėme, bet sąmoningai neprisimename. Pavyzdžiui, kambario baldai išdėstyti taip pat kaip vaikystės draugo bute. Smegenys atpažįsta struktūrą, bet ne šaltinį.
Smegenų „patikra“. Kita teorija teigia, kad dežavu – tai momentas, kai smegenų priekinė dalis aptinka atminties klaidą ir ją ištaiso. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sveiki žmonės dežavu patiria dažniau jauname amžiuje, kai atminties sistema veikia aktyviausiai.
Ar dežavu galima sukelti dirbtinai
Mokslininkams dežavu tirti sunku, nes jis atsiranda netikėtai ir trunka vos kelias sekundes. Todėl tyrėjai ieško būdų jį sukurti laboratorijoje. Škotijos Sent Andrjuso universiteto mokslininkai dalyviams skaitė susijusių žodžių sąrašus, pavyzdžiui, „lova“, „pagalvė“, „naktis“, „sapnas“, bet patį žodį „miegas“ praleisdavo. Vėliau paklausti, ar buvo žodis, prasidedantis „m“, dalyviai žinojo, kad jo nebuvo, bet vis tiek jautė keistą pažįstamumą. Dalis jų tai apibūdino kaip dežavu.
Kitos tyrėjų grupės naudoja virtualią realybę: dalyviams rodo vienas scenas, o vėliau – naujas, bet panašaus išdėstymo. Tokie eksperimentai patvirtina, kad dežavu dažnai kyla tada, kai smegenys atpažįsta struktūrą, bet negali surasti konkretaus prisiminimo.
Ar dežavu reiškia, kad sapnavau ateitį?
Daug žmonių dežavu sieja su pranašiškais sapnais ar ankstesniais gyvenimais. Tačiau tyrimai šių aiškinimų nepatvirtina. Kai dežavu metu žmonės bando nuspėti, kas nutiks toliau, jų spėjimai būna ne tikslesni nei atsitiktiniai. Jausmas, kad „žinau, kas bus“, yra dežavu dalis, bet ne tikras gebėjimas numatyti ateitį.
Priešingas reiškinys – žamevu
Yra ir atvirkščias jausmas, vadinamas jamais vu – „niekada nematyta“. Tai momentas, kai labai pažįstamas dalykas staiga atrodo svetimas. Pavyzdžiui, kelis kartus parašius tą patį žodį jis ima atrodyti keistas, lyg būtų parašytas klaidingai. Tai taip pat normalus reiškinys, susijęs su atminties ir dėmesio veikimu.
Kada dežavu verta parodyti gydytojui
Dažniausiai dežavu yra visiškai nekenksmingas. Tačiau kartais jis gali būti epilepsijos priepuolio, prasidedančio smilkininėje smegenų skiltyje, ženklas. Verta kreiptis į gydytoją, jei dežavu:
- kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę;
- trunka ilgiau nei kelias sekundes;
- kartu atsiranda keistas kvapas ar skonis, pykinimas, baimės jausmas;
- po jo trumpam sutrinka sąmonė, sunku kalbėti ar prisiminti, kas vyko;
- atsirado staiga vyresniame amžiuje.
Tokiu atveju šeimos gydytojas gali nukreipti pas neurologą.
Ką dežavu sako apie mus
Dežavu primena, kad atmintis nėra vaizdo įrašas. Ji nuolat kuria, lygina ir spėja. Dažniausiai tai daro nepastebimai, o dežavu – reta akimirka, kai šį darbą pamatome iš arti. Tad kitą kartą, kai apims jausmas „tai jau buvo“, galite tiesiog nusišypsoti: jūsų smegenys ką tik parodė, kaip sudėtingai jos veikia.