Psichologija kasmet išlieka viena populiariausių studijų krypčių Lietuvoje. Daugelį jaunų žmonių traukia noras suprasti save ir kitus, padėti žmonėms, dirbti prasmingą darbą. Tačiau prieš renkantis šias studijas verta žinoti, ko tikėtis: kelias iki savarankiško psichologo darbo ilgas, o studijos – kur kas daugiau nei pokalbiai apie jausmus.
Kur galima studijuoti psichologiją
Psichologijos bakalauro studijas Lietuvoje siūlo keli universitetai, tarp jų Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, Mykolo Romerio universitetas ir Klaipėdos universitetas. Magistrantūroje pasirenkamos specializacijos, pavyzdžiui, klinikinė, sveikatos, vaiko ir paauglio, pedagoginė, darbo ir organizacinė, teisės psichologija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siūlo sveikatos psichologijos magistrantūrą.
Prieš stojant verta palyginti programų turinį, specializacijas, praktikos galimybes ir dėstytojus. Aktualią informaciją apie studijų programas ir konkursinius balus galima rasti universitetų svetainėse ir bendrojo priėmimo sistemoje.
Kiek trunka psichologijos studijos
Kelias į psichologo profesiją paprastai susideda iš dviejų pakopų:
- Bakalauro studijos – dažniausiai ketveri metai nuolatinėmis studijomis. Jose mokomasi bendrųjų psichologijos pagrindų.
- Magistrantūros studijos – dažniausiai dveji metai. Būtent čia pasirenkama specializacija ir įgyjama daugiau praktinių įgūdžių.
Labai svarbu žinoti: vien bakalauro diplomo dažniausiai nepakanka, norint savarankiškai konsultuoti žmones. Europos psichologų asociacijų federacija rekomenduoja, kad psichologas turėtų baigęs bakalauro ir magistro studijas bei atlikęs prižiūrimą praktiką. Lietuvoje jau ilgą laiką svarstomas psichologų praktinės veiklos reglamentavimas, todėl prieš renkantis karjeros kelią verta pasitikrinti aktualius reikalavimus.
Ką mokomasi studijuojant psichologiją
Daugelį pirmakursių nustebina, kiek daug psichologijos studijose yra mokslo. Studijuojama:
- bendroji, raidos, socialinė ir asmenybės psichologija;
- psichologijos istorija ir teorijos;
- biologiniai psichikos pagrindai, smegenų veikla;
- tyrimų metodai ir statistika – tai daugeliui būna netikėčiausia dalis;
- psichologiniai testai ir vertinimas;
- psichopatologija – psichikos sutrikimų mokslas;
- konsultavimo pagrindai ir profesinė etika.
Psichologas, psichiatras, psichoterapeutas – kuo skiriasi
Šias profesijas dažnai painioja net patys studentai.
Psichologas – baigęs psichologijos studijas specialistas. Jis vertina psichologinius sunkumus, konsultuoja, atlieka testavimą, gali dirbti mokykloje, įmonėje, sveikatos priežiūros įstaigoje. Psichologas vaistų neskiria.
Medicinos psichologas – psichologas, dirbantis sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centre ar ligoninėje. Jo veiklai taikomi papildomi reikalavimai.
Psichiatras – gydytojas, baigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Jis diagnozuoja psichikos ligas ir gali skirti vaistus.
Psichoterapeutas – specialistas, baigęs papildomas, dažnai kelerių metų trukmės psichoterapijos studijas tam tikroje kryptyje, pavyzdžiui, kognityvinėje elgesio, psichodinaminėje ar geštalto terapijoje. Psichoterapeutu gali tapti ir psichologas, ir gydytojas.
Kur dirba psichologai
- Mokyklose, darželiuose ir švietimo pagalbos tarnybose.
- Psichikos sveikatos centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose.
- Įmonėse – personalo atrankoje, darbuotojų gerovės ir organizacijų vystymo srityse.
- Teisėsaugos ir pataisos įstaigose.
- Socialinėse tarnybose, krizių centruose, pagalbos linijose.
- Moksle – universitetuose ir tyrimų centruose.
- Privačioje praktikoje.
Ar psichologija jums tinka
Psichologijos studijos gali būti puikus pasirinkimas, jei:
- domitės žmogaus elgesiu ir mokslu, ne tik jausmais;
- nebijote skaičių ir tyrimų;
- mokate klausytis ir esate kantrūs;
- esate pasiruošę ilgam mokymuisi ir nuolatiniam tobulėjimui;
- galite rūpintis savo emocine sveikata, nes darbas su žmonių sunkumais emociškai alina.
Daugelis psichologų pabrėžia: geram specialistui svarbu ne tik žinios, bet ir darbas su savimi. Todėl daug psichologų patys lankosi pas psichoterapeutą ar supervizorių.
Kaip pasiruošti stojimui
Psichologija yra populiari kryptis, todėl konkursai į valstybės finansuojamas vietas dažnai būna dideli. Stojant svarbūs brandos egzaminų rezultatai, ypač lietuvių kalbos, matematikos ir kitų dalykų, kurie įskaičiuojami į konkursinį balą pagal konkrečios programos taisykles. Verta iš anksto pasidomėti, kokie dalykai ir koeficientai taikomi pasirinktoje programoje, apsilankyti universitetų atvirų durų dienose, pasikalbėti su studentais. Daug naudos suteikia ir savanorystė – pavyzdžiui, emocinės paramos linijose ar su vaikais dirbančiose organizacijose. Ji padeda suprasti, ar darbas su žmonėmis jums tikrai tinka.
Ką galite veikti, jei nenorite konsultuoti
Psichologijos išsilavinimas praverčia ir už terapijos kabineto ribų: rinkodaroje, vartotojų elgsenos tyrimuose, žmogiškųjų išteklių valdyme, naudotojų patirties (UX) dizaine, žurnalistikoje, švietime. Supratimas, kaip žmonės mąsto ir priima sprendimus, vertinamas daugelyje sričių. Daugiau apie tai, kas yra pats mokslas, skaitykite straipsnyje Psichologija.