Visi norime būti laimingi. Tačiau paklausti, kas yra laimė, dažnai sutrinkame. Ar tai džiaugsmas? Ramybė? Sėkmė? Turtai? Mokslininkai laimę tyrinėja jau dešimtmečius, ir jų atradimai dažnai prieštarauja tam, ką mums sako reklama ar socialiniai tinklai.
Kas yra laimė
Psichologai dažniausiai skiria du laimės aspektus.
Hedonistinė laimė – tai malonumas, teigiamos emocijos, gera nuotaika. Ji susijusi su akimirka: skanus maistas, juokas su draugais, saulėta diena.
Eudaimonistinė laimė – tai pasitenkinimas gyvenimu, prasmės, augimo ir autentiškumo jausmas. Šią sąvoką dar antikoje išpopuliarino Aristotelis. Ji susijusi ne su tuo, kaip jaučiamės šiandien, o su tuo, kaip vertiname savo gyvenimą apskritai.
Tyrėjai dažnai kalba apie subjektyvią gerovę – tai, kaip patys žmonės vertina savo gyvenimą ir kiek jame patiria teigiamų ir neigiamų emocijų.
Ilgiausias laimės tyrimas pasaulyje
1938 metais Harvardo universitete prasidėjo tyrimas, kuris tęsiasi iki šiol. Mokslininkai dešimtmečius stebėjo šimtus vyrų – ir Harvardo studentų, ir jaunuolių iš neturtingų Bostono rajonų, – vėliau tyrimas apėmė ir jų šeimas. Jie fiksavo sveikatą, karjerą, santykius, savijautą.
Svarbiausia išvada, kurią ne kartą pabrėžė dabartinis tyrimo vadovas Robertas Waldingeris: geri santykiai daro žmones laimingesnius ir sveikesnius. Ne pinigai, ne šlovė, ne karjeros aukštumos. Žmonės, turintys artimų, šiltų santykių, gyveno ilgiau, rečiau sirgo ir geriau jautėsi senatvėje. O vienatvė pasirodė kenksminga ne mažiau nei kiti žinomi sveikatos rizikos veiksniai.
Ar pinigai daro laimingus
Atsakymas – iš dalies. Kai žmogui trūksta būtiniausių dalykų – maisto, būsto, saugumo, – pinigai labai padidina laimę. Pajamos taip pat siejamos su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir aukštesniuose lygiuose. Tačiau tam tikru momentu kiekvienas papildomas euras laimę padidina vis mažiau.
Be to, svarbu, kaip pinigai išleidžiami. Tyrimai rodo, kad patirtys – kelionės, renginiai, laikas su artimaisiais – teikia ilgesnį džiaugsmą nei daiktai. O pinigai, išleisti kitiems, dažnai suteikia daugiau laimės nei išleisti sau. Apie tai, kodėl noras turėti vis daugiau retai atneša pasitenkinimą, rašėme straipsnyje apie godumą.
Kiek laimės priklauso nuo mūsų
Psichologė Sonja Lyubomirsky savo knygose pateikė populiarų modelį: dalį mūsų laimės lemia genai ir temperamentas, dalį – gyvenimo aplinkybės, o reikšmingą dalį – mūsų pačių veiksmai ir požiūris. Konkretūs procentai, dažnai cituojami internete, vėliau buvo kritikuojami kaip per daug supaprastinti. Tačiau pagrindinė mintis išlieka: nemaža dalis laimės priklauso nuo to, ką darome kasdien.
Laimė Lietuvoje
Lietuva pastaraisiais metais pasaulio laimės reitinguose pakilo gana aukštai. 2024 metų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva buvo pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje tarp jaunų, iki 30 metų, žmonių. Tai rodo, kaip greitai gali keistis visuomenės savijauta ir kaip skirtingai ją patiria skirtingos kartos.
Kas iš tikrųjų didina laimę
- Santykiai. Laikas su žmonėmis, kuriems rūpite, – vienas stipriausių laimės šaltinių.
- Dėkingumas. Reguliariai užsirašyti, už ką esate dėkingi, padeda dažniau pastebėti gera.
- Judėjimas. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir mažina nerimą.
- Prasmė. Veikla, kuri atitinka jūsų vertybes, suteikia gilesnį pasitenkinimą.
- Gerumas. Padėti kitiems – vienas patikimiausių būdų pasijusti geriau pačiam.
- Gamta. Laikas lauke, miške, prie vandens mažina stresą.
- Miegas. Pakankamas miegas yra gerų emocijų pagrindas.
- Mažiau lyginimosi. Socialiniuose tinkluose matome kitų gyvenimo geriausias akimirkas, o savo – visą kasdienybę.
Kodėl laimės nereikia vytis
Įdomu, kad tyrimai rodo paradoksą: žmonės, kurie labai stipriai siekia būti laimingi ir nuolat vertina, ar jau pakankamai laimingi, dažnai jaučiasi mažiau patenkinti. Kai laimė tampa tikslu, kiekviena liūdna akimirka atrodo kaip nesėkmė.
Todėl psichologai pataria laimės ne vytis, o kurti sąlygas jai atsirasti: rūpintis santykiais, sveikata, prasminga veikla, leisti sau jausti ir liūdesį. Laimė dažniausiai ateina netikėtai – kaip šalutinis gerai gyvenamo gyvenimo poveikis. Daugiau apie tai – straipsnyje Gyvenimo prasmė.