Kai kurie žmonės turi daug ir vis tiek nori daugiau. Ne todėl, kad jiems ko nors trūksta, o todėl, kad pats noras turėti tampa nesustabdomas. Tai godumas – viena seniausių žmogaus ydų, apie kurią rašė dar antikos filosofai ir kurią daugelis religijų laiko viena didžiųjų nuodėmių. Tačiau šiuolaikinė psichologija į godumą žvelgia ne tik kaip į moralinę problemą.
Kas yra godumas
Godumas – tai stiprus, sunkiai pasotinamas noras turėti daugiau: pinigų, daiktų, galios, dėmesio, net maisto. Jis skiriasi nuo įprasto noro pagerinti savo gyvenimą. Svarbiausias skirtumas – pasitenkinimo nebuvimas. Godus žmogus, pasiekęs tikslą, beveik iškart nusistato naują, o džiaugsmas dėl pasiekimo greitai išblėsta.
Krikščioniškoje tradicijoje godumas priskiriamas septynioms didžiosioms nuodėmėms. Budizme jis laikomas viena iš trijų kančios šaknų. Aleksandro Puškino pasakoje apie žveją ir žuvelę senutė, gavusi naują geldą, trobą, rūmus ir valdžią, vis prašo daugiau, kol galiausiai lieka prie tos pačios suskilusios geldos. Ši istorija pasakoja apie godumą taikliau nei daugelis vadovėlių.
Psichologija: kodėl mums niekada neužtenka
Psichologai aprašo reiškinį, vadinamą hedonistiniu bėgimo takeliu. Kai mūsų gyvenimo sąlygos pagerėja – gauname didesnį atlyginimą, perkame naują automobilį, persikraustome į didesnius namus, – džiaugsmas trunka neilgai. Greitai priprantame, ir tai, kas buvo nauja, tampa įprasta. Tada norime kito žingsnio.
Šis mechanizmas evoliuciškai buvo naudingas. Žmonės, kurie nesitenkino tuo, ką turi, ieškojo daugiau maisto, saugesnės vietos, geresnių galimybių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur daiktų ir pasiūlymų begalė, šis polinkis lengvai virsta nesibaigiančiu vaikymusi.
Prie to prisideda ir socialinis lyginimas. Mes vertiname savo gerovę ne absoliučiai, o lygindami su kitais. Socialiniai tinklai nuolat rodo žmones, kurie turi daugiau, keliauja dažniau ir gyvena prabangiau. Todėl jausmas „man trūksta“ gali atsirasti net turint daugiau nei pakankamai.
Godumas kaip asmenybės bruožas
Nyderlandų tyrėjai yra sukūrę klausimyną, matuojantį polinkį į godumą kaip asmenybės bruožą. Jų tyrimai rodo, kad labiau godūs žmonės dažniau jaučia nepasitenkinimą gyvenimu, pavydą, yra labiau linkę rizikuoti ir kartais elgtis neetiškai, kad gautų daugiau. Įdomu, kad godumas silpnai susijęs su tuo, kiek žmogus iš tikrųjų turi: jis pasitaiko ir tarp neturtingų, ir tarp labai turtingų.
Iš kur kyla godumas
Psichologai išskiria kelias galimas šaknis:
- Nesaugumas. Žmonės, vaikystėje patyrę trūkumą ar nestabilumą, gali kaupti, kad niekada daugiau nebebūtų „be nieko“.
- Savivertės kompensavimas. Daiktai, pinigai ar statusas tampa būdu jaustis vertingam.
- Tuštumos užpildymas. Pirkimas ar kaupimas trumpam numalšina liūdesį, nerimą ar vienatvę.
- Kultūra. Visuomenė, kuri sėkmę matuoja turtu, skatina vis daugiau siekti.
Kaip godumas kenkia
Godumas retai kenkia tik pačiam žmogui. Jis veikia ir santykius: partneriai jaučiasi antrame plane po darbo ar pinigų, draugai – išnaudojami. Ilgainiui godus žmogus gali likti vienišas, nes santykiai tampa sandoriais. Be to, nuolatinis siekimas daugiau sukelia stresą, nerimą ir nuovargį.
Kaip atpažinti godumą savyje
Užduokite sau kelis klausimus:
- Ar pasiekęs tikslą džiaugiuosi ilgiau nei kelias dienas?
- Ar dažnai lyginu save su tais, kurie turi daugiau?
- Ar man sunku dalytis pinigais, laiku ar daiktais?
- Ar perku daiktus, kurių iš tikrųjų nereikia?
- Ar dėl pinigų ar karjeros aukoju santykius ir sveikatą?
Jei į kelis klausimus atsakėte „taip“, tai nereiškia, kad esate blogas žmogus. Tai tik ženklas, kad verta pagalvoti, ko iš tikrųjų ieškote.
Kas padeda
Dėkingumo praktika. Tyrimai rodo, kad reguliariai užsirašant, už ką esate dėkingi, mažėja polinkis lyginti save su kitais.
Patirtys vietoj daiktų. Pinigai, išleisti kelionėms, bendram laikui ir naujiems įgūdžiams, paprastai teikia ilgesnį pasitenkinimą nei nauji daiktai.
Dosnumas. Dalijimasis su kitais – pinigais, laiku ar dėmesiu – stiprina laimės jausmą ir ryšį su žmonėmis.
Sąmoningas vartojimas. Prieš pirkdami, palaukite bent kelias dienas. Dažnai noras išnyksta savaime.
Vertybių peržiūra. Paklauskite savęs, kas jums iš tikrųjų svarbu. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje apie vertybes, o apie tai, kas suteikia gyvenimui kryptį – gyvenimo prasmę.
Godumas sako, kad laimė bus „kai turėsiu daugiau“. Bet dažniausiai ji slypi gebėjime pastebėti, kad jau turite pakankamai.