Anksčiau ar vėliau beveik kiekvienas susiduria su klausimu: kam visa tai? Kartais jis iškyla sunkiu metu – po netekties, ligos, skyrybų. Kartais – visai netikėtai, kai išoriškai viskas gerai, bet viduje tuščia. Gyvenimo prasmės klausimas lydi žmoniją tūkstančius metų, o šiuolaikinė psichologija vis dažniau rodo, kad jis svarbus ne tik filosofams.
Ar gyvenimas turi vieną prasmę?
Filosofai į šį klausimą atsako labai skirtingai. Religinės tradicijos prasmę dažniausiai sieja su Dievu ir dvasiniu keliu. Antikos filosofai, pavyzdžiui, Aristotelis, kalbėjo apie eudaimonia – gerą, visavertį gyvenimą, kai žmogus išnaudoja savo geriausias galimybes. Egzistencialistai, tokie kaip Jeanas-Paulis Sartre’as ar Albert’as Camus, teigė, kad gyvenimas neturi iš anksto duotos prasmės, todėl žmogus pats ją kuria.
Psichologai šį klausimą dažniau formuluoja kitaip: ne „kokia yra gyvenimo prasmė?“, o „kas mano gyvenimą daro prasmingą?“.
Viktoras Franklis ir prasmės paieškos
Vienas žinomiausių mąstytojų, rašiusių apie gyvenimo prasmę, yra austrų psichiatras Viktoras Franklis. Antrojo pasaulinio karo metais jis pateko į kelias nacių koncentracijos stovyklas, tarp jų – Aušvicą. Ten neteko didžiosios dalies savo šeimos.
Po karo Franklis parašė knygą, lietuviškai išleistą pavadinimu „Žmogus ieško prasmės“. Joje jis pasakoja, kad stovyklose ilgiau išgyvendavo ne visada stipriausi fiziškai, o tie, kurie turėjo dėl ko gyventi: laukiantį vaiką, nebaigtą darbą, viltį vėl pamatyti mylimą žmogų. Franklis dažnai cituodavo Nietzsche’s mintį: kas turi kodėl gyventi, tas pakęs beveik bet kokį kaip.
Franklis sukūrė psichoterapijos kryptį – logoterapiją. Jis išskyrė tris pagrindinius prasmės šaltinius:
- Kūryba ir veikla – darbas, kurį darome, ir tai, ką paliekame pasauliui.
- Patirtys ir santykiai – meilė, grožis, gamta, menas, ryšys su kitu žmogumi.
- Požiūris į neišvengiamą kančią – net kai negalime pakeisti situacijos, galime pasirinkti, kaip į ją reaguoti.
Kodėl prasmė svarbi sveikatai
Tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys savo gyvenimo tikslą, vidutiniškai lengviau įveikia stresą, rečiau serga depresija, geriau rūpinasi sveikata ir net gyvena ilgiau. Prasmės jausmas tarsi veikia kaip apsauga sunkiais laikais: jis neatima skausmo, bet padeda jį pakelti.
Ir atvirkščiai: ilgalaikis tuštumos, beprasmybės jausmas dažnai lydi apatiją ir depresiją. Franklis šią būseną vadino „egzistenciniu vakuumu“ ir manė, kad ji labai būdinga šiuolaikinei visuomenei, kur materialūs poreikiai patenkinti, bet kryptis neaiški.
Prasmė ir laimė – ne tas pats
Psichologai pastebi įdomų skirtumą. Laimė dažniau susijusi su malonumu, poreikių patenkinimu ir dabartimi. Prasmė – su ryšiu tarp praeities, dabarties ir ateities, su davimu kitiems ir net su sunkumais. Auginti vaikus, rūpintis sergančiu artimuoju ar kurti verslą ne visada malonu, bet labai prasminga.
Todėl kartais žmonės jaučiasi ne itin laimingi, bet gyvena prasmingai. Ir dažnai būtent tai suteikia gilesnį pasitenkinimą.
Japoniška ikigai idėja
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo japoniška sąvoka ikigai – „tai, dėl ko verta keltis ryte“. Vakaruose ji dažnai vaizduojama kaip keturių sričių susikirtimas: ką mėgstate, ką gerai mokate, ko reikia pasauliui ir už ką jums gali sumokėti. Japonijoje ikigai suprantamas paprasčiau – tai gali būti ir rytinė kava, ir anūkai, ir sodas. Svarbiausia, kad kasdienybėje būtų kažkas, kas teikia džiaugsmo ir krypties.
Kaip atrasti savo gyvenimo prasmę
Pažinkite savo vertybes. Prasmė dažnai slypi ten, kur gyvenate pagal tai, kas jums svarbu. Apie tai plačiau rašome straipsnyje apie vertybes.
Ieškokite ryšio. Santykiai su žmonėmis – vienas stipriausių prasmės šaltinių. Net trumpas pokalbis, padėjimas kitam ar laikas su artimaisiais gali suteikti kryptį.
Duokite. Savanorystė, pagalba kaimynui, mentorystė jaunesniam kolegai – davimas kitiems dažnai suteikia daugiau prasmės nei gavimas.
Pastebėkite, kas jus „įtraukia“. Kada pamirštate laiką? Kas jums atrodo svarbu net tada, kai niekas nemato?
Leiskite prasmei keistis. Dvidešimtmečio ir šešiasdešimtmečio prasmės šaltiniai skiriasi. Tai natūralu.
Neieškokite vieno didelio atsakymo. Prasmė dažniau susideda iš daugybės mažų dalykų nei iš vieno didžiojo tikslo.
Kai prasmės nebelieka
Jei jaučiate, kad gyvenimas visiškai neteko prasmės, ir šis jausmas trunka ilgai, verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu. Tai nėra silpnumas – tai klausimas, į kurį lengviau atsakyti kartu. Jei atsiranda minčių, kad nebenorite gyventi, skambinkite į Vilties liniją 116 123 – ji veikia visą parą.
Gyvenimo prasmės klausimas neturi vieno teisingo atsakymo. Bet pats klausimas jau yra ženklas, kad jums rūpi, kaip gyvenate. O tai – geras pradžios taškas. Kitų didžiųjų klausimų rasite mūsų sąraše filosofiniai klausimai.