Incestas – viena labiausiai tabu temų bet kurioje visuomenėje. Apie ją nenorima kalbėti, ją sunku įsivaizduoti, todėl dažnai manoma, kad tai nutinka tik labai retai ir „kažkur kitur“. Deja, realybė kitokia. Žinojimas, kas yra incestas, kaip jis atsiranda ir kokios jo pasekmės, padeda laiku pastebėti, apsaugoti vaikus ir suteikti pagalbą tiems, kurie tai išgyveno.
Kas yra incestas
Incestas – tai lytiniai santykiai tarp artimų giminaičių: tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, senelių ir anūkų, kartais – dėdžių, tetų ir jų dukterėčių ar sūnėnų. Daugelyje šalių į šią sąvoką įtraukiami ir patėviai, pamotės ar įtėviai, nes santykių pobūdis šeimoje toks pat.
Labai svarbu suprasti: kai incestas susijęs su vaiku, tai yra seksualinė prievarta prieš vaiką. Vaikas negali duoti sutikimo, o šeimoje esantis suaugęs žmogus turi milžinišką galią – vaikas nuo jo priklauso, jį myli, juo pasitiki.
Ką sako Lietuvos įstatymai
Lietuvos civilinis kodeksas draudžia santuoką tarp tiesiosios linijos giminaičių, brolių ir seserų, įskaitant turinčius tik vieną bendrą tėvą ar motiną, taip pat tarp įtėvių ir įvaikių. Bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai su vaiku Lietuvoje yra nusikaltimas, už kurį numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė.
Kodėl incestas ilgai lieka paslaptyje
Šeimoje vykstanti prievarta dažnai trunka metų metus, kol apie ją kas nors sužino. Tam yra kelios priežastys:
- Priklausomybė. Vaikas gyvena su skriaudėju, nuo jo priklauso maistas, namai, saugumas.
- Prieštaringi jausmai. Vaikas gali mylėti skriaudėją ir nesuprasti, kad tai, kas vyksta, yra neteisinga.
- Gėda ir kaltė. Vaikai dažnai mano, kad patys kalti ar kad jiems niekas nepatikės.
- Šeimos lojalumas. Kiti šeimos nariai kartais nenori matyti tiesos arba bijo šeimos iširimo.
- Grasinimai. Skriaudėjai neretai grasina, kad atskleidus paslaptį nutiks kas nors blogo.
Kokie gali būti ženklai
Nėra vieno ženklo, kuris tiksliai rodytų, kad vaikas patiria seksualinę prievartą. Tačiau suaugusiems verta atkreipti dėmesį, jei vaikas staiga ir be aiškios priežasties keičiasi:
- pradeda bijoti tam tikro žmogaus ar vengti likti su juo vienas;
- grįžta prie ankstesnių raidos etapų, pavyzdžiui, vėl ima šlapintis į lovą;
- turi miego sutrikimų, košmarų;
- tampa uždaras, liūdnas, agresyvus ar labai nerimastingas;
- turi seksualinių žinių ar elgesio, neatitinkančio amžiaus;
- turi neaiškių sveikatos nusiskundimų;
- paauglystėje gali pradėti žaloti save, piktnaudžiauti alkoholiu, bėgti iš namų.
Pavieniai šie požymiai gali turėti ir kitų priežasčių. Bet jei jų daugėja, svarbu nelikti abejingiems ir pasitarti su specialistais.
Ilgalaikės pasekmės
Šeimoje patirta seksualinė prievarta gali palikti gilų pėdsaką visam gyvenimui. Daugeliui išgyvenusių pasireiškia potrauminio streso simptomai, depresija, nerimas, menka savivertė, sunkumai pasitikėti kitais ir kurti artimus santykius. Neretai pasitaiko lėtinis kaltės jausmas, nors kaltas visada yra skriaudėjas, o ne vaikas.
Gera žinia ta, kad pagalba veikia. Traumos terapija, palaikantys žmonės ir saugi aplinka padeda daugeliui žmonių susigrąžinti savo gyvenimą, net jei prievarta įvyko prieš daugelį metų.
Kodėl incestas tabu beveik visose kultūrose
Antropologai pastebi, kad incesto draudimas egzistuoja beveik visose žinomose kultūrose. Suomių sociologas Edvardas Westermarckas dar XIX amžiaus pabaigoje iškėlė idėją, kad žmonės, kartu augę nuo vaikystės, natūraliai nejaučia vienas kitam seksualinio potraukio. Be to, biologiškai artimų giminaičių palikuonims kur kas didesnė rizika paveldėti sunkias genetines ligas.
Kaip kalbėti su vaiku, jei jis atsiveria
Jei vaikas jums papasakoja apie prievartą:
- išlikite ramūs – jūsų reakcija jam labai svarbi;
- patikėkite ir pasakykite, kad gerai padarė pasakęs;
- nekaltinkite ir neklauskite „kodėl anksčiau nesakei?“;
- nežadėkite laikyti paslapties – paaiškinkite, kad reikės pasikalbėti su žmonėmis, kurie gali padėti;
- nedelsiant kreipkitės pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje
- 112 – jei vaikui gresia pavojus ar prievarta vyksta dabar.
- Vaikų linija 116 111 – vaikai ir paaugliai gali paskambinti anonimiškai ir nemokamai.
- Pagalbos moterims linija 8 800 66366 – veikia visą parą.
- Vilties linija 116 123 – emocinė parama suaugusiems, taip pat tiems, kurie prievartą patyrė vaikystėje.
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – į ją galima pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Išgyvenusiems prievartą vaikystėje suaugusiems verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, dirbantį su trauma. Niekada nevėlu ieškoti pagalbos, ir niekada nebuvote kalti dėl to, kas jums nutiko.