Su Edvinu susipažinau pažinčių programėlėje. Jo profilyje buvo nuotraukos iš Dubajaus, Mercedesas, laikrodis ant riešo ir trumpas aprašymas: „Verslininkas. Ieškau rimtų santykių.“ Paprastai tokius profilius praleisdavau. Bet jis parašė pirmas, ir jo žinutės buvo protingos, be pagyrūniškų frazių.
Pirmame pasimatyme jis atvažiavo juodu Mercedesu, atvėrė man dureles, nusivežė į brangų restoraną senamiestyje. Pasakojo apie savo logistikos verslą, apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, apie tai, kaip pavargo nuo moterų, kurioms rūpi tik pinigai.
Trys mėnesiai
Tris mėnesius viskas atrodė kaip iš filmo. Gėlės be priežasties, savaitgalis Palangoje, vakarienės, kurias jis visada apmokėdavo. Tik keli dalykai keistai kirbėjo.
Jis niekada nesikviesdavo manęs pas save. Sakė, kad bute remontas. Apie verslą kalbėdavo daug, bet labai bendrai. Ir kartais vakarais dingdavo kelioms valandoms, sakydamas, kad turi „susitikimų su partneriais“.
Draugė Monika juokėsi, kad aš ieškau problemų ten, kur jų nėra. „Pagaliau sutikai normalų vyrą su pinigais, ir dar nori kažką rasti?“
Taksi
Vieną penktadienio vakarą buvau su kolegėmis gimtadienyje. Edvinas tą vakarą buvo „susitikime“. Apie vidurnaktį išsikviečiau taksi per programėlę.
Programėlė parodė, kad atvažiuos juodas Mercedesas. Numeris pasirodė pažįstamas, bet negalvojau apie tai. Kai automobilis sustojo, atidariau galines dureles ir sustingau.
Už vairo sėdėjo Edvinas. Jis atsisuko pasisveikinti su keleive ir pamatė mane.
Kelias sekundes nė vienas nieko nesakėme.
Tiesa
Vis dėlto įsėdau. Važiavome tylėdami, kol jis sustojo prie mano namų ir išjungė variklį.
Jis papasakojo viską. Logistikos verslas buvo tikras, bet prieš dvejus metus jis bankrutavo. Liko skolos, kurias jis vis dar moka. Mercedesas išsinuomotas per įmonę, kuri nuomoja automobilius taksi vairuotojams. Dubajaus nuotraukos buvo iš senų laikų, kai dar viskas sekėsi. Butas, kurį jis vadino „remontuojamu“, iš tiesų buvo nuomojamas kambarys Naujininkuose.
„Nenorėjau, kad žiūrėtum į mane kaip į nevykėlį“, – pasakė jis. – „Kai susipažinome, pagalvojau, kad pasakysiu vėliau. Kai tu manęs jau nebeteisi pagal pinigus.“
Tą naktį jis pirmą kartą kalbėjo ne kaip verslininkas, o kaip paprastas žmogus. Pasakojo, kaip bankrotas sugriovė jo santuoką, kaip ilgai jis nedrįso prisipažinti tėvams, kad nebeturi įmonės. Kaip dirba po dvylika valandų, kad greičiau išsimokėtų skolas. Taksi jis vairuoja daugiausia naktimis, todėl ir dingdavo „susitikimuose su partneriais“.
Klausiausi ir supratau, kad šis Edvinas man daug įdomesnis už tą, kurį pažinojau tris mėnesius. Tikras, pavargęs, bet sąžiningai dirbantis. Tik kodėl jis man jo neparodė iš karto?
Kitą dieną papasakojau viską Monikai. Ji ilgai tylėjo, o paskui pasakė: „Žinai, aš juk irgi būčiau neatsakiusi į tokį profilį be Mercedeso.“ Ir tai buvo dar viena tiesa, apie kurią verta pagalvoti.
Kodėl aš vis tiek išėjau
Daug kas galvoja, kad tokiose istorijose moteris išeina, nes vyras neturtingas. Bet mane įskaudino visai ne tai. Galėjau susitikinėti su taksi vairuotoju. Galėjau suprasti bankrotą ir skolas. Daug žmonių per tai pereina.
Ko negalėjau priimti, tai trijų mėnesių melo. Jis kiekvieną dieną rinkosi meluoti, žiūrėdamas man į akis. Ir jis manė, kad mane galima laimėti ne tuo, koks jis yra, o tuo, kuo jis apsimeta.
Paklausiau jo: „O kas būtų buvę, jei nebūčiau išsikvietusi taksi? Kada tu būtum pasakęs?“
Jis neatsakė. Ir būtent tai buvo atsakymas.
Kelias savaites po to vengiau pažinčių programėlių. Jaučiausi kvailai: kaip galėjau taip lengvai patikėti? Bet vėliau supratau, kad kvailai jaustis turėčiau ne aš. Pasitikėjimas nėra kvailumas. Kvaila yra tai, kai kas nors tą pasitikėjimą išnaudoja.
Ką supratau
Brangūs restoranai ir gražūs automobiliai lengvai sukuria iliuziją. Kartais mes patys norime ja tikėti, nes ji patogi ir graži. Bet santykiai, prasidėję nuo vaidinimo, anksčiau ar vėliau susiduria su tikrove.
Jei kas nors labai stengiasi jums įrodyti, koks jis turtingas ir sėkmingas, verta paklausti, kodėl jam to taip reikia. Pasitikintis savimi žmogus neturi ko slėpti. Jis gali pasakyti: „Šiuo metu man sunku finansiškai, bet aš dirbu ir tvarkausi.“ Ir tai skamba daug patraukliau nei bet koks Mercedesas.
Edvinas man vėliau dar kelis kartus rašė. Sakė, kad pasimokė, kad dabar visiems iškart sako tiesą. Linkiu jam, kad tai būtų tiesa. O aš tą vakarą išmokau vieną paprastą dalyką: žmogų verta pažinti ne iš to, ką jis rodo, o iš to, ką jis slepia.