„O, puiku, dar vienas susirinkimas – būtent to man šiandien trūko.“ Visi supranta, kad žmogus galvoja priešingai. Tai sarkazmas – viena dažniausių ir kartu prieštaringiausių humoro formų. Vieniems jis atrodo kaip protingo žmogaus ženklas, kitiems – kaip paslėptas įžeidimas.
Ką reiškia sarkazmas
Žodis kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio sarkazein, kuris reiškė „draskyti mėsą“, o perkeltine prasme – „kandžiai pašiepti“. Pati kilmė jau rodo, kad sarkazmas turi aštrumo.
Sarkazmas – tai pasakymas, kurio tiesioginė reikšmė priešinga tikrajai, o tikslas – pašiepti, kritikuoti ar išreikšti nepasitenkinimą. Jį išduoda balso tonas, išraiška, perdėtas entuziazmas ar situacijos kontekstas.
Sarkazmas ir ironija – ne tas pats
Šios sąvokos dažnai painiojamos. Ironija – platesnė sąvoka: tai neatitikimas tarp to, kas sakoma ir kas turima omenyje, arba tarp to, ko tikimasi ir kas nutinka. Ironija gali būti švelni, net neturėti jokio taikinio. Sarkazmas – aštresnė ironijos forma, kuri beveik visada nukreipta į kažką ar kažkieno elgesį.
Pavyzdžiui, „lyja pačią vestuvių dieną – kaip ironiška“ yra ironija. O pasakymas kolegai, kuris vėluoja trečią kartą: „Ačiū, kad apskritai atvykai“ – jau sarkazmas.
Ką sarkazmo supratimas sako apie smegenis
Suprasti sarkazmą nėra paprasta. Klausytojas turi ne tik suvokti žodžius, bet ir atspėti, ką kalbantysis iš tikrųjų galvoja. Psichologai šį gebėjimą vadina proto teorija – gebėjimu suprasti, kad kitas žmogus turi savo mintis ir ketinimus.
Todėl vaikai sarkazmą pradeda suprasti gana vėlai, dažniausiai tik pradinėje mokykloje. Sunkumų jį suvokti gali turėti žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimų, o kai kurių neurologinių ligų atveju gebėjimas atpažinti sarkazmą silpsta. Tyrėjai net naudoja sarkazmo supratimo užduotis kaip vieną iš pažinimo funkcijų vertinimo būdų.
Ar sarkazmas lavina kūrybiškumą?
Harvardo ir Kolumbijos universitetų mokslininkų tyrimas parodė įdomų dalyką: sarkazmas gali skatinti kūrybišką mąstymą tiek tam, kuris jį vartoja, tiek tam, kuris jį girdi. Tikėtina, kad taip yra todėl, jog norint sukurti ar suprasti sarkastišką pasakymą reikia abstrakčiai mąstyti ir sujungti prieštaringas reikšmes.
Tačiau yra svarbi išlyga: teigiamas efektas pasireiškė tada, kai tarp žmonių buvo pasitikėjimas. Kai sarkazmas nukreiptas į žmogų, kuriuo nepasitikima, jis dažniau sukelia konfliktą.
Kada sarkazmas kenkia
Santykių tyrėjai pastebi, kad nuolatinis sarkazmas gali būti ženklas, jog žmogus nesugeba tiesiogiai išreikšti pykčio ar nusivylimo. Vietoj to, kad pasakytų „mane erzina, kai vėluoji“, jis renkasi kandų juokelį. Taip kritika pasiekia adresatą, bet kalbantysis gali bet kada pasakyti „aš tik juokavau“.
Ypač žalingas sarkazmas gali būti:
- poros santykiuose, kur jis dažnai virsta panieka – vienu stipriausių santykių irimo ženklų;
- auklėjant vaikus, kurie ne visada supranta, kad tai juokas, ir priima žodžius tiesiogiai;
- darbe, kai sarkazmas nukreiptas iš viršaus į apačią – jis kenkia pasitikėjimui ir motyvacijai;
- rašytinėje komunikacijoje, kur nėra balso tono, todėl sarkazmas lengvai suprantamas klaidingai.
Sarkazmas ir kultūra
Skirtingose kultūrose sarkazmas vertinamas nevienodai. Britų humoras garsėja sausa ironija, ir sarkazmas ten dažnai laikomas proto ženklu. Kai kuriose Azijos kultūrose, kur labai vertinama harmonija ir mandagumas, tiesioginis pašaipus tonas gali būti suprastas kaip didelis nepagarbos ženklas. Lietuvoje sarkazmas gana paplitęs, ypač tarp draugų ir kolegų, tačiau vyresnės kartos žmonės ar užsieniečiai jį ne visada atpažįsta. Todėl bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis verta būti atsargesniems.
Kaip atsakyti į sarkazmą
Jei kažkas nuolat jums kalba sarkastiškai, galima reaguoti ramiai ir tiesiai: „Atrodo, kad tau kažkas nepatinka. Pasakyk tiesiai, ką turi omenyje.“ Toks atsakymas dažnai išsklaido įtampą, nes sarkazmas netenka savo galios, kai į jį reaguojama rimtai.
Jei pats pastebite, kad dažnai griebiatės sarkazmo, verta savęs paklausti: ką iš tikrųjų noriu pasakyti? Kartais už kandžios frazės slypi nuovargis, nusivylimas ar noras būti išgirstam.
Sarkazmas gali būti ir šiltas
Tarp artimų draugų sarkazmas dažnai tampa žaidimu, kuris rodo artumą: „Mes pakankamai gerai vienas kitą pažįstame, kad galime taip juokauti.“ Tokiu atveju jis nekenkia, o net stiprina ryšį. Svarbiausia – kontekstas, ketinimas ir tai, ar abu žmonės jaučiasi saugiai.
Taigi sarkazmas savaime nėra nei geras, nei blogas. Tai aštrus įrankis, kuris gali pralinksminti arba įskaudinti – priklausomai nuo to, kas, kam ir kodėl jį naudoja.