Sokratas – vienas garsiausių filosofų žmonijos istorijoje. Jo žmona Ksantipė taip pat tapo garsi, tik visai dėl kitų priežasčių. Jos vardas daugelyje kalbų tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu barnią, valdingą žmoną. Bet ar tikrai Sokrato žmona buvo tokia, kokią ją piešia legendos?
Kas buvo Ksantipė
Apie Ksantipę žinome nedaug, ir viskas, ką žinome, ateina iš vyrų rašytų šaltinių. Ji buvo atėnietė, gerokai jaunesnė už Sokratą. Manoma, kad jos šeima galėjo būti kilminga, nes vardas su dalimi hippos („arklys“) dažnai sutinkamas aristokratų šeimose.
Ksantipė ir Sokratas susilaukė trijų sūnų: Lamproklio, Sofronisko ir Menekseno. Paskutinis sūnus gimė, kai Sokratas jau buvo senyvo amžiaus.
Iš kur kilo barnios žmonos įvaizdis
Svarbiausias šaltinis – Sokrato mokinys Ksenofontas. Jo veikale „Puota“ vienas pašnekovų klausia Sokrato, kodėl šis neišmoko savo žmonos geresnio elgesio, jei jau gyvena su moterimi, kuri, anot jo, yra pati sunkiausia iš visų. Sokratas atsako, kad kaip raitelis renkasi karštakošį žirgą, nes suvaldęs jį lengvai suvaldys bet kurį kitą, taip ir jis vedė Ksantipę: jei pakęs ją, galės sugyventi su bet kuo.
Vėlesniais amžiais atsirado dar daugiau anekdotų. Diogenas Laertietis, gyvenęs keli šimtai metų po Sokrato, pasakoja, kad Ksantipė kartą barė vyrą, o paskui užpylė jį vandeniu. Sokratas tariamai ramiai pasakė: „Argi nesakiau, kad po griaustinio bus lietaus?“ Šios istorijos patikimumas abejotinas, bet ji tapo viena garsiausių.
Visai kitokia Ksantipė Platono raštuose
Platono dialoge „Faidonas“, kuriame aprašytos paskutinės Sokrato valandos kalėjime, Ksantipė atrodo kitaip. Ji sėdi prie vyro su mažu vaiku ant rankų ir verkia, suvokdama, kad tai paskutinis jų susitikimas. Sokratas paprašo, kad ją išvestų namo. Čia matome ne pikčiurną, o sielvartaujančią žmoną ir motiną.
Kodėl Ksantipė galėjo pykti
Šiuolaikiniai istorikai ir rašytojai vis dažniau žvelgia į Ksantipę su užuojauta. Pagalvokime, kaip galėjo atrodyti jos kasdienybė. Sokratas nedirbo įprasto darbo ir už savo pokalbius pinigų neimdavo. Didžiąją dienos dalį jis praleisdavo agoroje, kalbėdamasis su jaunuoliais. Šeimos išlaikymas ir namų rūpesčiai greičiausiai gulė ant jos pečių.
Be to, Sokratas buvo prieštaringai vertinamas visuomenėje, o galiausiai nuteistas mirti. Žmona, likusi su trimis vaikais ir neturtu, turėjo daug priežasčių jaustis nusivylusi.
Kaip vardas tapo bendriniu žodžiu
Ilgainiui Ksantipės vardas tapo simboliu. Viduramžiais ir Renesanso laikais ji minima kaip „blogos žmonos“ pavyzdys. Williamas Shakespeare’as pjesėje „Užsispyrėlės sutramdymas“ lygina pagrindinę veikėją su Sokrato Ksantipe. Daugelyje Europos kalbų, taip pat ir lietuvių, žodis „ksantipė“ vartojamas apibūdinti barnią, valdingą moterį.
Moters padėtis antikos Atėnuose
Norint suprasti Ksantipę, verta prisiminti, kaip gyveno moterys klasikiniuose Atėnuose. Jos neturėjo politinių teisių, negalėjo savarankiškai valdyti didesnio turto, o didžiąją gyvenimo dalį praleisdavo namuose. Vyras galėjo laisvai leisti laiką agoroje, puotose ir gimnazijose, o žmona atsakė už namų ūkį, vaikus ir vergus, jei jų buvo. Tokiomis sąlygomis moters, kuri garsiai reiškė nepasitenkinimą, elgesys galėjo atrodyti ypač neįprastas ir įsiminti amžininkams.
Ką ši istorija sako apie mus
Ksantipės likimas – geras pavyzdys, kaip istoriją kuria tie, kurie ją rašo. Mes nieko nežinome apie tai, ką galvojo ji pati, nes jos balso neišliko. Matome ją tik vyrų akimis, dažnai per anekdotus, užrašytus po kelių šimtmečių.
Psichologai šį reiškinį vadina pirmojo įspūdžio ir etiketės efektu: kai žmogui priklijuojama etiketė, visa kita informacija aiškinama per ją. Jei Ksantipė „barni“, tai jos ašaros kalėjime tampa tik išimtimi, o ne įrodymu, kad ji buvo daug sudėtingesnė asmenybė.
Filosofo ir jo šeimos santykiai
Įdomu, kad ir Sokratas, sprendžiant iš šaltinių, turėjo sunkumų kaip tėvas ir vyras. Ksenofontas aprašo, kaip vyriausias sūnus Lamproklis skundėsi motinos aštrumu, o Sokratas jam priminė, kiek daug motina dėl jo paaukojo. Ši scena rodo, kad Sokratas vertino žmonos rūpestį, nors ir žinojo apie jos būdą.
Galbūt tiesa, kaip dažnai būna, yra kažkur per vidurį: Ksantipė galėjo būti aštraus būdo moteris, bet ir rūpestinga motina, kurios gyvenimas šalia genialaus, bet nepraktiško vyro nebuvo lengvas. Daugiau apie Sokrato ir kitų mąstytojų iškeltus klausimus skaitykite straipsnyje apie filosofinius klausimus.