Kartais sunku suprasti, ar tai tik prasta savaitė, ar kažkas daugiau. Nuovargis, liūdesys, nenoras nieko daryti – visa tai pasitaiko kiekvienam. Bet kai tokia būsena užsitęsia, verta stabtelėti. Šis depresijos testas padės įvertinti, kaip jaučiatės, ir apsispręsti, ar laikas pasikalbėti su specialistu.
Prieš pradedant
Šis testas nėra diagnozė. Depresiją gali nustatyti tik gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas. Testas sudarytas remiantis pagrindiniais depresijos požymiais, kurie aprašomi tarptautinėse klasifikacijose, bet jis nėra standartizuotas klinikinis įrankis. Gydytojai dažnai naudoja patvirtintus klausimynus, pavyzdžiui, PHQ-9.
Atsakydami galvokite apie pastarąsias dvi savaites.
Depresijos testas
Kiekvienam teiginiui pasirinkite, kaip dažnai tai jums nutiko per pastarąsias dvi savaites:
0 – visai ne, 1 – kelias dienas, 2 – daugiau nei pusę dienų, 3 – beveik kasdien.
- Jaučiausi liūdnas, prislėgtas ar beviltiškas.
- Praradau susidomėjimą ar malonumą veikla, kuri anksčiau džiugino.
- Turėjau miego sunkumų – sunkiai užmigdavau, prabusdavau naktį arba miegojau per daug.
- Jaučiausi pavargęs, be energijos, net po poilsio.
- Mano apetitas pasikeitė – valgiau daug mažiau arba daug daugiau nei įprastai.
- Jaučiausi bevertis, kaltas ar nusivylęs savimi.
- Sunkiai susikaupdavau – skaitydamas, žiūrėdamas televizorių, dirbdamas.
- Judėjau ar kalbėjau lėčiau nei įprastai, arba atvirkščiai – jaučiausi neramus ir negalėjau nusėdėti.
- Jaučiausi vienišas, net būdamas tarp žmonių.
- Man kilo minčių, kad būtų geriau nebegyventi, arba minčių apie savęs žalojimą.
Svarbu dėl 10 klausimo
Jei į 10 klausimą atsakėte bet kokiu balu, išskyrus 0, nelaukite rezultatų skaičiavimo. Pasikalbėkite su kuo nors jau šiandien. Paskambinkite į Vilties liniją 116 123 – ji veikia visą parą, nemokamai. Jaunimas iki 35 metų gali skambinti į Jaunimo liniją 8 800 28888. Jei kyla tiesioginis pavojus, skambinkite 112. Tokios mintys yra ligos simptomas, o ne tiesa apie jus ar jūsų gyvenimą, ir su jomis galima gauti pagalbos.
Kaip vertinti rezultatus
Sudėkite visų atsakymų balus. Galima suma – nuo 0 iki 30.
0–5 balai. Ryškių depresijos požymių nėra. Jei vis tiek jaučiatės blogai, gali būti, kad jus veikia stresas, nuovargis ar kita priežastis. Verta stebėti savijautą.
6–11 balų. Yra kai kurių depresijos požymių. Tai gali būti lengva depresija arba reakcija į sunkų laikotarpį. Rekomenduojama pasirūpinti savimi, pasikalbėti su artimaisiais ir, jei būklė negerėja per kelias savaites, kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą.
12–19 balų. Daug požymių, būdingų depresijai. Rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichikos sveikatos centrą artimiausiu metu.
20–30 balų. Labai ryškūs depresijos požymiai. Būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą. Depresija yra liga, kuri gydoma, ir jums nereikia su ja kovoti vieniems.
Kas yra depresija
Depresija – dažna psichikos liga, kuri paveikia nuotaiką, mąstymą, kūną ir elgesį. Ji nėra tingumas, silpnumas ar „blogas charakteris“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija – viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių pasaulyje.
Depresija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: genetikos, ilgalaikio streso, netekčių, ligų, hormoninių pokyčių, alkoholio vartojimo. Kartais aiškios priežasties nėra. Apie tai, kaip depresija gali užklupti net tada, kai išoriškai viskas gerai, rašėme atskirame straipsnyje.
Kaip gydoma depresija
Depresija gydoma psichoterapija, vaistais arba jų deriniu. Lengvesniais atvejais labai padeda ir gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus judėjimas, miego režimas, buvimas lauke, bendravimas su žmonėmis, mažesnis alkoholio kiekis. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau paprastai pagerėja savijauta.
Kur kreiptis Lietuvoje
- Šeimos gydytojas – gali įvertinti būklę, paskirti tyrimus, nukreipti pas specialistą.
- Psichikos sveikatos centras – veikia prie poliklinikų, į jį paprastai galima kreiptis ir be siuntimo.
- Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai – daugelyje jų teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos.
- Emocinės paramos linijos – bendras numeris 1809.
- Pagalbasau.lt – informacija apie psichologinės pagalbos galimybes Lietuvoje.
Jei testo rezultatas parodė, kad jums sunku, tai nėra nuosprendis. Tai tik ženklas, kad verta pasirūpinti savimi taip pat rimtai, kaip rūpintumėtės bet kokia kita liga. Daugiau apie panašią būseną skaitykite straipsnyje apie apatiją.