Plytelių klojimas voniai priimamas vieną kartą. Po to, kai aktas pasirašytas ir sumokėta, bet koks trūkumas tampa ginču dėl to, kas kaltas – plytelė, klijai ar meistras. Toliau – patikros seka, kurią naudoja techninę priežiūrą atliekantys specialistai, pritaikyta privačiam užsakovui. Reikės: dviejų metrų liniuotės arba lygio, monetos ar plastikinės kortelės, gumuoto plaktuko arba tiesiog krumplių, žibintuvėlio ir pusvalandžio.
Prieš plyteles: ką turėjote matyti anksčiau
Šio etapo priimti po fakto nebeįmanoma, bet verta žinoti, ko klausti. Hidroizoliacija dušo zonoje ir bent 20–30 cm aukštyje ant sienų, o po grindimis – per visą plotą su užleidimu ant sienų; kampuose ir vamzdžių įėjimuose – sandarinimo juostos ir manžetės. Nuolydis dušo zonoje link trapo – 1–2 procentai. Jei meistras nuotraukų iš šio etapo neturi, tai pastaba būsimiems darbams: hidroizoliacijos patikra yra priėmimo dalis, ne pasitikėjimo klausimas.
1. Plokštumos nuokrypis
Liniuotė dedama ant grindų ir sienų keliomis kryptimis. Tarpas tarp liniuotės ir paviršiaus pagal įprastą apdailos darbų praktiką neturi viršyti 2 mm dviejų metrų atkarpoje; aukštesnės kokybės darbams – 1 mm. Išimtis – dušo zona su nuolydžiu, kur liniuotė rodys tyčinį nuokrypį; ten tikrinamas nuolydžio tolygumas, o ne plokštuma.
2. Plytelių pakilimas siūlėje
Vadinamasis lippage – kai gretimos plytelės kraštas išsikiša virš kito. Rektifikuotoms plytelėms su siūle iki 2 mm leistinas skirtumas – iki 1 mm; nerektifikuotoms su platesne siūle – iki plytelės gamybinės tolerancijos, dažniausiai 1,5–2 mm. Tikrinama moneta ar kortele braukiant per siūlę, o žibintuvėliu – šviečiant beveik lygiagrečiai paviršiui: šešėlis parodo kiekvieną pakilimą, kurio akis iš viršaus nemato.
3. Tuštumos po plytele
Kiekviena grindų plytelė tikrinama bakstelėjimu keliose vietose. Duslus garsas – klijai užpildė visą plotą; skambus, tuščias – po plytele oras. Vonios grindims ir dušo zonai reikalaujama pilno užpildymo klijais be tuštumų, nes į jas kaupiasi vanduo, o žiemą ar nuo grindinio šildymo plytelė ilgainiui atšoka. Sienoms leistina iki 10 procentų nepadengto ploto plytelės kampuose, bet ne drėgnoje zonoje.
4. Siūlių plotis ir tiesumas
Siūlės plotis vienodas visame plote, nuokrypis – iki 0,5 mm rektifikuotoms plytelėms. Siūlių linijos tiesios per visą sieną ir grindis, o grindų ir sienų siūlės sutampa, jei projekte numatytas siūlių sutapdinimas. Kampuose – ne glaistas, o elastinis hermetikas: tarp sienos ir grindų, tarp dviejų sienų, aplink vonią ir dušo padėklą. Cementinis glaistas kampuose sutrūkinėja per pirmus metus.
5. Glaisto klasė ir užpildymas
Glaistas pagal EN 13888 – CG2 drėgnoms zonoms, geriau su priedu WA (sumažintas įgeriamumas). Siūlės užpildytos iki plytelės krašto lygio, be įdubimų ir tuštumų, be klijų likučių siūlės dugne. Epoksidinis glaistas dušo zonoje – geresnis, bet brangesnis variantas; jei sutartyje numatytas, patikrinkite, ar tikrai jis, nes iš išorės jie panašūs.
6. Pjūviai ir apvadai
Pjūviai prie vamzdžių, rozečių ir kampų – lygūs, be išskilusių kraštų, uždengti apvadais arba, jei kraštai matomi, nušlifuoti. Išoriniai kampai – arba profilis, arba 45 laipsnių pjūvis, sutartas iš anksto. Plytelių išdėstymas turėtų prasidėti nuo matomiausios sienos taip, kad siauri pjūviai liktų už durų ar po baldais.
7. Paviršius
Švarus, be cemento plėvelės, be klijų dėmių, be įbrėžimų nuo pjovimo. Matinės ir struktūrinės plytelės ypač linkusios sulaikyti glaisto likučius – jie matomi tik šviečiant iš šono. Tai vienas iš dažnesnių priėmimo pastabų su matinėmis kolekcijomis, ir jį lengviau išspręsti iš karto nei po savaitės.
Ką rašyti akte
Konkrečiai: kur ir kiek milimetrų nuokrypis, kurios plytelės skamba tuščiai, kuriuose kampuose trūksta hermetiko. Bendra frazė „trūkumų nėra“ vėliau reiškia, kad jų ir nebuvo. Prie akto – nuotraukos su data. Plytelių partijos numeris ir tono kodas nuo dėžučių – irgi į aktą: jei po metų prireiks pakeisti vieną plytelę, tai vienintelis būdas rasti tinkamą.
Priėmimo protokolas nėra nepasitikėjimas meistru. Geram meistrui jis reiškia, kad darbas priimtas galutinai ir ginčų nebus. Tiekėjui – kad plytelės neturi gamybinių defektų, ką APARICI plytelių salonas pagal eksploatacinių savybių deklaraciją gali patvirtinti. Užsakovui – kad vonia išliks tokia, kokia buvo priėmimo dieną. O plytelių pasirinkimas pagal drėgnos zonos kriterijus – įgeriamumą, basų kojų slidumo klasę, rektifikaciją – yra ankstesnis žingsnis: kolekcijas pagal šiuos parametrus galima filtruoti kategorijoje APARICI plytelės voniai, kad priėmimo dieną tikrintumėte tik darbą, o ne medžiagą.