Intuicijos paslaptys

Intuicija-nuojauta Intuicija-nuojauta

Nuojauta kužda, ilgesys šnabžda, pamiršta svajonė tyliai niūniuoja. Jei nemokėsi įsiklausyti, kaip juos išgirsti? Nuojauta ar intuicija – dažnai skamba, kaip pasaptingas reiškinys, kuris nežinia kaip reiškiasi mūsų gyvenime. Tačiau ji yra kiekviename iš mūsų ir kužda atsakymus kiekvieną dieną, tereikia ją išgirsti! O kaip tai padaryti?

Kas yra nuojauta?

Nuojauta, kitaip dar vadinama intuicija, šeštuoju jausmu ar vidiniu balsu. Ji nesusijusi su logika, intelektu ar analizėmis, ji tieisog atsiranda staiga ir netikėtai ir dažnai būna teisinga. Nuojauta, tai susijungimas su savo vidumi, kuris dažnai būna užgoštas išorės triukšmo – įspūdžių, lūkesčių, minčių, emocijų ir pan. Mokslininkai teigia, kad intuicija yra grįsta turima patirtimi, žiniomis, kurios nusėda pasąmonėje ir pasireiškia susiklosčius tam tirkoms aplinkybėms, kaip netikėtai į sąmonę iškilęs vidinis žinojimas, nusakantis, ką daryti esamoje situacijoje. Tačiau jį lengva sumaišyti su emocijų paveiktomis mintimis, pavyzdžiui, esant gerai nuotaikai atrodo, kad šiandien atsitiks kažkas gero, arba apėmus baimei iškyla mintis „man tai nepavyks, geriau nepradėti“.

Kokie žmonės turi nuojautą? Ar ją turime visi?

Nuojautą turime visi, tik ne visi ja vadovaujamės ar ją „išgirstame“. Taip yra todėl, nes vieni žmonės yra atviresni savo jausmams ir tam, ką jaučia bei nepasikliauja vien protu, neieško vien tik logiškai pagrįsto atsakymo. Kiti atvirkščiai, vadovaujasi labiau protu, intelektu ir nepasitiki jausmu/ -ais, todėl jiems sunkiau, nes tai užkerta kelią intuicijai. Taip pat sunku išgirsti intuicijos balsą pasimetus kasdieniuose rūpesčiuose, bandant atitikti įvairius standartus ir vaidmenis, bandant išpildyti kitų lūkesčius, taip šiame bėgime pasimetama savo mintyse, emocijose. Taip atsiranda vidinis disbalansas, kuriame sunku atskirti nuojautą nuo emocijų sumaišties. Stipriau patirti nuojautą ir atskirti ją nuo emocinių sprendimų padeda intuicijos lavinimas.

Nuojauta gali apgauti?

Sunku iš anksto nuspėti ar nuojauta apgauna, ar ne. Tikra nuojauta retai kada apgauna. Svarbiausia yra gebėjimas atskirti intuiciją nuo baimės, abejonių ar pakilios nuotaikos paveiktų minčių, tuomet ji neapgaus. Apgauti gali protas, nes prisigalvoti galima bet ko, loginių sekų taip pat galima privedžioti įvairių, tačiau pasaulis nėra grįstas vien logika. Rytų filosofija taip pat teigia, kad intelektas gali klysti, tačiau intuicija neklysta ir visuomet nurodo, kokie turi būti veiksmai.

Kaip galima lavinti nuojautą?

Intuicija geresnė, kai žmogus yra neabejingas sau, savo jausmams – savo vidiniam pasauliui. Intuicijos lavinimui puikiai tinka pabuvimas vienumoje su savimi, taip pat gebėjimas pabūti „čia ir dabar“ esamoje akimirkoje nieko nevertinant tik stebint ir jaučiant aplinką. Taip pat puikus būdas yra meditacija, kuri atitraukia nuo išorinio triukšmo ir padeda įsiklausyti į savo vidų, susivokti savo jausmuose, mintyse bei išgirsti vidinį balsą. Užtenka kasdien skirti bent po 15 min. meditacijai ir po kurio laiko pasijaus pokyčiai. Tai padeda ne tik geriau suprasti save, bet ir pailsėti. Moksliniai tyrimai rodo, kad meditacija mažina nerimą, padeda kovoti su depresinėmis nuotaikomis, didina atsparumą stresui ir streso sukeliamoms ligoms, gerina miego kokybę – gerina psichologinę gerovę. Prie intuicijos lavinimo prisideda ir spėliojimas, pavyzdžiui, nujausti, kas pabeldė į duris, kas skambina, kuo šiandien vilkės kolegė, ar ateis draugė į svečius ir pan. Taip pat nuojautą padeda lavinti kalbėjimąsis su pasąmone taikant pasvyrimo metodą. Atsistojate lygioje vietoje ir klausinėjate savęs klausimų, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei atsakymas yra „taip“ – pasvyrate į priekį, jei atsakymas „ne“ – atgal. Pradėkite nuo klausimų, į kuriuos žinote atsakymus, po to bandykite užduoti ir sunkesnius. Geriausia tai daryti rytais, kada protas nėra paveiktas dienos įspūdžių. Po kurio laiko praktikos intuityviai gauti atsakymai neapvils.

Kaip suprasti, ar tai nuojauta?

Labai lengva sumaišyti emocijas su nuojauta. Esant baimei, abejonėms kyla įvairios mintys „nedaryk to, tau nepavyks“, „aš turiu per mažai patirties, tat geriau to nesiimti“ ir pan. Arba esant gerai nuotaikai pervertiname savo jėgas, tikimės iš pasaulio daugiau, nei jis tuo metu gali suteikti. Taip pat dažnai nuojauta painiojama su žmogaus polinkiu selektyviai atsirinkti kuo tikėti, o kuo ne, pavyzdžiui, moteris bijo prarasti vyrą ir savo įtarimus palaiko nuojauta apie jo neištikimybę, tuomet vyro veiksmai dažniau interpretuojami, kaip faktai patvirtinantys „nuojautą“. Visa tai nėra intuicija ar nuojauta. Intuicija ateina nepriklausomai nuo nuotaikos ir geriausia ji pasireiškia ramybės būsenoje, kai protas ir emocijos yra nurimę. Tad norint paklausti savo vidinio balso, kaip elgtis krizinėje situacijoje, reikia stengtis dažniaus nuraminti emocijas, mintis, pabūti tyloje ir tuomet daryti sprendimus.  

Nuojauta: moterys ir vyrai

Nebūtinai moterų naujauta stipresnė nei vyrų, kaip dažnai manoma. Galima sutikti vyrų, kurie turi stipresnę nuojautą nei moters. Tačiau moterys turi daugiau galimybių ją pagauti, nes jos jautresnės aplinkai, savo bei kitų emocijoms ir jausmams, todėl jos labiau paveikios emocijoms nei logikai, nebūtinai ieško logiškiausio sprendimo, o vyrai labiau logiški nei emociški. Gali būti, kad vyrą aplankys nuojauta, tačiau jis ja nesivadovaus, nes ji gali skambėti nelogiškai, tačiau tai nereiškia, kad vyrų nuojauta silpnesnė nei moterų. Nuojautos stiprumas pasireiškia, jei protas ir jausmai bendradarbiauja, kartais užleisdami vienas kitam vietą. Taip lengviau pagauti intuicijos balsą ir juo pasikliauti.

Nuojauta ir paranoja - ar tai susiję dalykai?

Trumpai atsakant - taip. Nuojauta gali virsti į paranoją tuomet, kai žmogui bloga nuojauta pasitvirtino ir tuomet jis labiau kreipia dėmesį į blogą nuojautą taip pat visas kitas blogas mintis gali priskirti nuojautai. Taip pat nuojautos virtimą paranoja gali lemti žmogaus asmenybės polinkis apskritai gyvenime pastebėti labiau negatyvius dalykus nei pozityvius, didesnis baimingumas, didesnis polinkis nepasitikėti kitais. Dėl šių savybių labiau kreipiamas dėmesį į grėsmę bei kaip jos išvengti. Tuomet blogos nuotaikos, baimės, nepasitikėjimo padiktuotos mintys gali būti priskirtos blogai nuojautai ir tapti savaime išsipildančia pranašyste. Tai reiškia, kad žmogus labiau kreipia dėmesį į tuos aplinkos veiksnius, kurie patvirtina „blogą nuojautą“. Visa tai gali pavirsti į žaidimą su savo protu ir baimėmis.

Kaip atskirti nuojautą nuo paranojos ir ką daryti, kai pasimeti šiuose jausmuose?

Jei bloga nuojauta sako „tau nepavyks“, tai ne nuojauta, o baimė. Jei galvojate, kad kas antras žmogus nori jus apgauti, tai irgi baimė – baimė būti apgautam. Norint atskirti šiuos jausmus reikia kreipti dėmesį į tai, ar dažniau bloga nuojauta išsipildo, ar ne. Svarbu išsiaiškinti, ar tai tik mintys, kilusios iš baimės, nepasitikėjimo aplinka. Reikėtų stebėti save: kada kyla bloga nuojauta, kokios tuomet emocijos bei nuotaikos vyrauja, kokie įvykiai sukėlė šias emocijas, dėl ko konkrečiai kilo bloga nuojauta, ką galėtumei padaryti, kad ji neišsipildytų? Užsiimant savistaba yra lengviau atskirti, kada bloga nuojauta yra tiesiog blogos nuotaikos, baimės, abejonės, nepasitikėjimo padarinys, o kada ji tikra.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.