Žiniasklaidos įtaka išvaizdos suvokimui ir jos mažinimo būdai

Viena žinomiausių XXI amžiaus sveikatos problemų – valgymo sutrikimai, kurių bene dažniausia priežastis – nepasitenkinimas savo kūno vaizdu, arba kitaip - išvaizda. Kūno vaizdo suvokimas – tai būdas, kaip žmogus galvoja apie savo kūną bei, koks jis atrodo kitiems. Plačiai žinoma, kad prie idealaus kūno vaizdo formavimo ypatingai prisideda žiniasklaida, siųsdama netiesiogines žinutes apie tai, koks turi būti tobulos moters bei tobulo vyro kūnas. Matydami tokius idealus (kurie, beje, dažniausiai yra apskritai nerealūs) viešojoje erdvėje, net ir normalaus sudėjimo bei svorio žmonės beviltiškai stengiasi juos atitikti, kas dažnai ir tampa valgymo sutrikimų atsiradimo priežastimis. Manoma, jog atskleidimas, kokią įtaką žiniasklaida daro kūno vaizdo suvokimui, ir kaip būtų galima šios įtakos išvengti, ar ją sumenkinti, padėtų sumažinti valgymo sutrikimų paplitimą. Panagrinėkime šį reiškinį detaliau.

Žiniasklaidos formuojama ideali išvaizda ypatingai didelę įtaką turi jaunimui.  Taip sprendžiama dėl to, kad jauni žmonės per dieną vidutiniškai praleidžia 7 valandas naudodamiesi įvairias medijas (televizorių, kompiuterį, video žaidimus, mobilųjį telefoną ir kt.). Nustatyta, jog žiniasklaidos formuojamas kūno vaizdas daro didelę įtaką jaunuolių psichologinei gerovei. Atskleista, kad nemaža dalis žmonių yra linkę lyginti save su žiniasklaidoje matomais žmonėmis, kas sukelia prastą savijautą, ar gėdą dėl savo išvaizdos. Per televiziją bei kitas technologijas, matydami, jog tobula moteris turi būti liekna, o tobulas vyras – raumeningas, daugelis žmonių tampa nepatenkinti savo kūnu ir siekia jį patobulinti pagal žiniasklaidos standartus. Tačiau psichologinės gerovės sumažėjimas toli gražu nėra vienintelė problema, kurią patiria žmogus, stebėdamas žiniasklaidos formuojamus tobulo kūno standartus. Noras turėti „idealų“ kūną neretai priveda prie itin rimtų sveikatos problemų, kaip anoreksijos, bulimijos ar kitų valgymo sutrikimų, kuomet žmogus imasi netinkamų svorio metimo priemonių. Taip, siekiant priartėti prie žiniasklaidos transliuojamo, kompiuterinėmis programomis padailinto kūno vaizdo, atitrūkstama nuo sveiko kūno sąvokos. Būtent todėl, net ir turėdami sveiką, vidutinišką kūno sudėjimą, daugelis žmonių nesijaučia juo patenkinti. Vis dėlto, yra keletas būdų, skirtų pasipriešinti arba sumažinti žiniasklaidos įtaką, kūno vaizdo suvokimo formavimui. Pavyzdžiui, norint atstatyti ar kurti sveikesnį kūno vaizdo suvokimą, apskritai, siūloma atskleisti mitus apie žiniasklaidoje naudojamų nuotraukų ypatumus.

Rekomenduojamos kognityvinės-elgesio technikos, skirtos išvaizdos suvokimo stiprinimui:

  • Keiskite žodžius, kuriais kalbate apie savo kūną. Pavyzdžiui, vietoje žodžių turinčių stiprų neigiamą atspalvį, kaip “aš esu storas”, stenkitės daugiau vartoti neutralesnius epitetus, kaip “aš turiu antsvorio”.
  • Dėmesį kreipkite ne į atskiras kūno vietas/formas, kurios jums kelia neigiamus jausmus, bet į kūną, kaip visumą. Pavyzdžiui, dėmesys dažnai kreipiamas į nosį, kurios pertvara yra kreiva. Vietoje to, galima koncentruotis daugiau į veidą, kaip visumą.
  • Rašykite apie savo kūną. Raštu išreikšti žodžiai gali padėti suprasti, ar nustatyti, konkrečius gyvenimo įvykius, kūno dalis, kurios labiausiai veikia turimą kūno vaizdo suvokimą.
  • Minčių fiksavimas. Šį technika susideda iš trijų dalių: situacijos, įvykio fiksavimas, kuris skatina galvoti apie savo kūną; savo įsitikinimų apie tą situaciją fiksavimas; emocijų arba elgesio fiksavimas, kurie buvo išprovokuoti tų situacijos įsitikinimų.

Rekomenduojamos technikos, skatinančios medijos vengimą:

  • Kalbėti apie grožio idealus. Svarbu suprasti, kad nėra grožio standarto, kad grožio idealas skiriasi tarp kultūrų; yra ne-realus, pavyzdžiui, lėlės barbės figūros idealas; grožio idealai keičiasi laiko tėkmėje. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje, grožio idealas buvo laikomas šiek tiek apkūnus kūnas moters atžvilgiu, ir atletiškas kūnas vyro atžvilgiu.
  • Kritiškumo, medijų atžvilgiu, ugdymas. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą stebint reklamą, filmą, ar televizijos laidą, pasistengti atpažinti demonstruojamus stereotipus, kaip “moteris yra graži, jeigu ji liekna, o vyras dailus, jeigu jis yra raumeningas”.
  • Susirasti alternatyvius, ne stereotipinius, moters/vyro įvaizdžius. Stengtis pamažu pakeisti savo turima idealaus kūno vaizdą realesniu. Tai yra, atkreipti dėmesį į įvairaus sudėjimo, stiliaus žmones; peržiūrėti, kaip istoriškai keitėsi idealaus kūno vaizdo suvokimas.

Rekomenduojamos psichoedukacinės technikos, stiprinančios sveiką išvaizdos suvokimą:

  • Kalbėti apie išvaizdos prasmę. Tai yra, pagalvoti, kas yra tas kūno vaizdas, kokia jo nauda, kas sudaro išvaizdos suvokimą (elgesys, suvokimas).
  • Kalbėti apie pasekmes turint neigiamą išvaizdos suvokimą. Diskutuoti apie tai, kaip turint neadekvatų kūno vaizdą, dažnas socialinis palyginimas. Pavyzdžiui, “nuotraukose atrodau stambesnis nei kiti”; kokią įtaką neigiamam kūno vaizdo suvokimui turi medijos.
  • Kalbėti apie elgesį, kurį skatina turimas neigiamas kūno vaizdas. Pavyzdžiui, vengimas žiūrėti į veidrodžius, laisvų-plačių drabužių nešiojimas arba atvirkščiai, nuolatinis žvilgčiojimas į veidrodį, naujų drabužių pirkimas.

Apibendrinus, galima teigti, kad žmonės yra linkę savo kūno vaizdą suvokti teigiamai arba neigiamai. Negatyviam kūno vaizdo suvokimo formavimuisi daugiausiai įtakos turi žiniasklaida, pateikdama standartus, kurie nėra realūs. Tuo tarpu, pozityvų kūno vaizdą skatina švietimo ir sveikatos darbuotojai, mažindami, tiek medijų pateikiamo kūno formų siekimą, tiek valgymo sutrikimų plitimą. Teigiamas savo išvaizdos suvokimas ne tik didina pasitikėjimą savimi, bet ir atsparumą žiniasklaidoje pateikiamiems stereotipams.

 

Naudota literatūra:

  1. Alleva, M.; Sheeran, P.; Webb, T. L.; Martijn, C.; Miles, E. (2015). A Meta-Analytiv Review of Stand-Alone Interventions to Improve Body Image. Plos one, 1-32.
  2. Haas, C. J.; Pawlow, L. A.; Pettibone, J.; Segrist, D. J. (2012). An intervention for the negative influence of media on body esteem. College Student Journal, 46 (2), 405-418.
  3. Khan, A. N.; Khalid, S.; Khan, H. I., Jabeen, M. (2011). Impact of today’s media on university student’s body image in Pakistan: a conservative, developing country’s perspective. BMC Public Health, 11 (379).
  4. Pritchard, M.; Cramblitt, B. (2014). Media influence on drive for thinness and drive for muscularity.Sex Roles, 71, 208-218.
  5. Rikani, A. A.; Choudhry, Z.; Choudhry, A. M.; Ikram, H.; Asghar, M. W.; Kajal, D. et al. (2013). A critique of the literature on etiology of eating disorders. Annals of Neurosciences, 20 (4), 157-161.
  6. Spurr, S.; Berry, L.; Walker, K. (2013). Exploring adolescent views of body image:The influence of media. Issues in Comprehensive Pediatric Nursing, 36 (1–2), 17–36.
  7. Strasburger, V. C.; Jordan, A. B.; Donnerstein, E. (2010). Health effects of media on children and adolescents. Pediatrics, 125 (4), 756–767.

 

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.