„Reikia užbaigti geštaltą“ – ši frazė vis dažniau skamba pokalbiuose apie buvusius santykius, neįgyvendintas svajones ar nebaigtus ginčus. Bet ką iš tikrųjų reiškia geštaltas ir iš kur ši sąvoka atėjo?
Ką reiškia žodis „geštaltas“
Žodis kilęs iš vokiečių kalbos Gestalt, kuris reiškia „forma“, „visuma“, „struktūra“. Psichologijoje jis apibūdina idėją, kad žmogus suvokia pasaulį ne atskiromis dalimis, o vientisais vaizdais. Garsiausias geštalto psichologijos principas skamba taip: visuma yra daugiau nei jos dalių suma.
Paprastas pavyzdys – melodija. Ją sudaro atskiros natos, bet melodiją atpažįstame net tada, kai ji grojama kitu tonu, t. y. visos natos pasikeičia. Mes girdime ne natas, o visumą.
Geštalto psichologija
XX amžiaus pradžioje Vokietijoje psichologai Maxas Wertheimeris, Wolfgangas Köhleris ir Kurtas Koffka pradėjo tyrinėti, kaip žmogus organizuoja tai, ką mato ir girdi. Jie aprašė kelis suvokimo dėsnius, kurie iki šiol naudojami dizaine, reklamoje ir architektūroje:
- Artumo dėsnis – arti esančius objektus suvokiame kaip grupę.
- Panašumo dėsnis – panašios spalvos ar formos objektai atrodo susiję.
- Uždarumo dėsnis – nebaigtas figūras mintyse „užbaigiame“. Pertrauktą apskritimą vis tiek matome kaip apskritimą.
- Tęstinumo dėsnis – akis seka sklandžias linijas, o ne staigius lūžius.
- Figūros ir fono dėsnis – iš aplinkos išskiriame pagrindinį objektą, o likusi dalis tampa fonu.
Uždarumo dėsnis ypač svarbus, nes iš jo kilo ir kasdienė frazė apie „neužbaigtą geštaltą“.
Geštalto terapija
1951 metais Fritzas Perlsas, Laura Perls ir Paulas Goodmanas išleido knygą „Geštalto terapija“, kuri padėjo pagrindus naujai psichoterapijos krypčiai. Ji skolinosi geštalto psichologijos idėją apie visumą, bet pritaikė ją žmogaus emocijoms ir patirčiai.
Geštalto terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta „čia ir dabar“: ką žmogus jaučia, kaip jaučiasi jo kūnas, kaip jis kontaktuoja su kitais. Vienas žinomiausių šios terapijos metodų – „tuščios kėdės“ pratimas. Klientas įsivaizduoja, kad priešais jį sėdi žmogus, su kuriuo liko neišspręstų dalykų, ir pasako jam tai, kas nebuvo pasakyta.
Kas yra neužbaigtas geštaltas
Neužbaigtas geštaltas – tai situacija, poreikis ar emocija, kuri liko neišreikšta ar neišspręsta. Kaip ir pertrauktas apskritimas, ji „traukia“ mūsų dėmesį ir nori būti užbaigta.
Tai gali būti:
- santykiai, kurie baigėsi be paaiškinimo;
- nepasakytas atsiprašymas ar padėka;
- mirusio artimojo netektis, kurios neišgedėjome;
- vaikystės svajonė, kurios atsisakėme;
- konfliktas, kuris nutrūko pusiaukelėje.
Zeigarnik efektas
Įdomu, kad šią idėją palaiko ir eksperimentinė psichologija. 1927 metais sovietų psichologė Bluma Zeigarnik, dirbusi Berlyne, pastebėjo, kad žmonės geriau prisimena nebaigtas užduotis nei užbaigtas. Šis reiškinys vadinamas Zeigarnik efektu. Būtent todėl serialai baigiasi intriguojančia scena, o nebaigti darbai sukasi galvoje net naktį.
Kaip užbaigti geštaltą
Ne visada įmanoma grįžti į praeitį ir užbaigti tai, kas liko neišspręsta. Žmogus gali būti miręs, santykiai nutrūkę, galimybė praėjusi. Tačiau geštaltą galima užbaigti viduje.
Įvardykite, kas liko neužbaigta. Kartais vien suvokimas, kas mus „laiko“, palengvina.
Parašykite laišką. Net jei jo niekada neišsiųsite, laiškas padeda išreikšti tai, kas buvo nutylėta.
Leiskite sau jausti. Pyktis, liūdesys ar gailestis nėra blogi – jie yra užbaigimo dalis.
Užbaikite tai, ką dar galite. Paskambinkite, atsiprašykite, padėkokite, grįžkite prie seno pomėgio.
Priimkite, ko pakeisti negalite. Kartais užbaigimas reiškia ne atsakymą, o sutikimą gyventi be jo.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei neužbaigta situacija kelia stiprų skausmą, nemigą, įkyrias mintis ar trukdo kurti naujus santykius, verta pasikalbėti su psichoterapeutu. Lietuvoje dirba geštalto terapijos krypties specialistų, tačiau padėti gali ir kitų krypčių psichologai.
Geštaltas primena, kad mūsų psichika siekia visumos. Ir kartais didžiausia laisvė ateina tada, kai pagaliau leidžiame sau užbaigti tai, kas seniai prašėsi būti užbaigta. Apie tai, kodėl smegenys kartais mus apgauna jausmu „tai jau buvo“, skaitykite straipsnyje apie dežavu.