Pamirštate raktus, nebaigiate pradėtų darbų, sunku išsėdėti susirinkime, o mintys šokinėja nuo vienos prie kitos? Dažnas žmogus kartais taip jaučiasi. Bet jei tai lydi visą gyvenimą ir trukdo mokytis, dirbti ar palaikyti santykius, verta pagalvoti apie ADHD. Šis ADHD testas padės apsispręsti, ar verta kreiptis į specialistą.
Kas yra ADHD
ADHD – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder). Tai neurologinės raidos sutrikimas, kuris prasideda vaikystėje ir dažnai tęsiasi suaugus. Skaičiuojama, kad juo pasižymi apie 5–7 procentai vaikų ir apie 2–3 procentai suaugusiųjų. Daugeliui suaugusiųjų ADHD niekada nebuvo diagnozuotas, nes vaikystėje jų sunkumai buvo palaikyti tingumu ar blogu elgesiu.
ADHD pasireiškia trimis pagrindinėmis simptomų grupėmis: dėmesio sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Vieniems žmonėms labiau išreikšti dėmesio sunkumai, kitiems – hiperaktyvumas, tretiems – abu.
Svarbu prieš atliekant testą
Šis testas nėra diagnostinis. ADHD diagnozę gali nustatyti tik gydytojas psichiatras ar vaikų ir paauglių psichiatras, įvertinęs simptomus, jų trukmę ir poveikį gyvenimui. Panašius simptomus gali sukelti nerimas, depresija, miego trūkumas, skydliaukės sutrikimai ar didelis stresas.
Atsakykite galvodami apie pastaruosius šešis mėnesius ir apie tai, kaip paprastai jaučiatės, o ne apie vieną sunkią savaitę.
ADHD testas suaugusiems
Kiekvienam teiginiui priskirkite balus: 0 – niekada, 1 – retai, 2 – kartais, 3 – dažnai, 4 – labai dažnai.
Dėmesys ir organizuotumas
- Sunku užbaigti darbą, kai įdomiausia dalis jau padaryta.
- Pamirštu susitikimus, terminus ar įsipareigojimus.
- Pametu daiktus – raktus, telefoną, pinigines.
- Sunku susikaupti, kai užduotis nuobodi ar ilga.
- Atidedu darbus, kuriems reikia daug galvoti.
- Lengvai išsiblaškau dėl garsų, judesių ar savo minčių.
- Kalbantis su žmogumi mintys nuklysta kitur.
- Sunku susiplanuoti dieną ar išlaikyti tvarką.
- Klystu dėl neatidumo, net kai darbas paprastas.
Hiperaktyvumas ir impulsyvumas
- Sunku ramiai išsėdėti ilgame susirinkime ar paskaitoje.
- Jaučiu vidinį neramumą, tarsi variklis viduje nesustotų.
- Pertraukiu kitus ar užbaigiu jų sakinius.
- Sunku palaukti savo eilės.
- Priimu skubotus sprendimus, kurių vėliau gailiuosi.
- Perkant ar išleidžiant pinigus veikiu impulsyviai.
- Kalbu daugiau, nei norėčiau.
- Sunku atsipalaiduoti net laisvalaikiu.
- Mano nuotaika greitai keičiasi, lengvai susierzinu.
Kaip vertinti rezultatus
0–24 balai. Dauguma teiginių jums nebūdingi. ADHD tikimybė maža, nors pavieniai sunkumai gali būti susiję su stresu ar nuovargiu.
25–44 balai. Kai kurie požymiai jums būdingi. Verta stebėti, ar jie trukdo kasdieniam gyvenimui, ir prireikus pasikalbėti su šeimos gydytoju.
45 balai ir daugiau. Daugelis teiginių apie jus. Tai dar nėra diagnozė, bet verta kreiptis į specialistą, ypač jei sunkumai buvo jau vaikystėje.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į dėmesio grupės teiginius (1–9). Jei bent šeši iš jų įvertinti 3 ar 4 balais, tai rimtas signalas pasikonsultuoti.
Kaip vyksta ADHD vertinimas Lietuvoje
Suaugusieji paprastai kreipiasi į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą arba į gydytoją psichiatrą. Vaikų atveju – į vaikų ir paauglių psichiatrą ar psichikos sveikatos centrą.
Specialistas išsamiai kalbasi apie simptomus, jų pradžią ir poveikį darbui, mokslams, santykiams. Dažnai prašoma prisiminti vaikystę, kartais – pasikalbėti su tėvais ar partneriu, peržiūrėti mokyklos charakteristikas. Naudojami standartizuoti klausimynai, o prireikus – papildomi tyrimai kitoms priežastims atmesti.
Vienas svarbiausių kriterijų: simptomai turi būti prasidėję vaikystėje, pasireikšti daugiau nei vienoje aplinkoje (pavyzdžiui, ir darbe, ir namuose) bei aiškiai trukdyti gyvenimui.
Kas padeda, jei ADHD patvirtinamas
ADHD gydomas. Dažniausiai taikomas derinys: vaistai, psichoedukacija, kognityvinė elgesio terapija, praktiniai organizavimo įgūdžiai. Daug žmonių, sužinoję diagnozę, pirmą kartą supranta, kodėl visą gyvenimą jautėsi „kitokie“, ir tai pati savaime suteikia palengvėjimą.
Kasdien padeda ir paprasti dalykai: priminimai telefone, užduočių skaidymas į mažas dalis, darbas trumpais intervalais su pertraukomis, fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas.
Ką daryti dabar
Jei atpažinote save, nepanikuokite ir nediagnozuokite savęs vien pagal testą. Užsirašykite pavyzdžių, kada šie sunkumai jums trukdė, ir pasiimkite juos į vizitą pas specialistą. Daugiau apie tai, ką gali ir ko negali parodyti internetiniai testai, skaitykite straipsnyje apie psichologinius testus.