Kartais viena trumpa mintis pasako daugiau nei ilgas straipsnis. Psichologinės mintys padeda sustoti, pažvelgti į save iš šalies ir pamatyti tai, ką kasdienybėje lengva pražiūrėti. Surinkome įžvalgas, kurios remiasi psichologijos žiniomis, ir kelias senovės filosofų mintis, išlikusias aktualias jau du tūkstančius metų.
Apie jausmus
- Jausmai nėra nei geri, nei blogi – jie tik informacija apie tai, kas jums svarbu.
- Tai, ką slopiname, nedingsta. Tai tiesiog ieško kito kelio išeiti.
- Pyktis dažnai saugo skausmą, kurį sunkiau pripažinti.
- Nerimas kalba apie ateitį, kurios dar nėra.
- Liūdesys – kaina už tai, kad kažką mylėjome.
- Ne kiekviena mintis yra tiesa. Kartais tai tik nuovargis, kalbantis jūsų balsu.
Apie santykius
- Žmonės prisimena ne tai, ką jiems pasakėte, o tai, kaip jie jautėsi šalia jūsų.
- Artumas prasideda ne nuo didelių gestų, o nuo mažų atsakymų į kasdienius „pažiūrėk“.
- Tyla santykiuose retai būna neutrali.
- Negalime pakeisti kito žmogaus, bet galime pakeisti tai, ką leidžiame.
- Ribos nėra sienos. Tai durys, kurias atidarote patys.
- Kai kurie žmonės išeina iš jūsų gyvenimo tam, kad atsirastų vietos tiems, kurie liks.
- Meilė – ne tik jausmas, bet ir kasdienis pasirinkimas.
Apie savivertę
- Jūs neprivalote užsitarnauti teisės ilsėtis.
- Lyginti savo užkulisius su kitų scena – tiesiausias kelias į nepasitenkinimą.
- Kalbėkite su savimi taip, kaip kalbėtumėte su geriausiu draugu.
- Klaidos nėra įrodymas, kad esate nepakankami. Jos įrodo, kad bandote.
- Kitų nuomonė apie jus dažniau pasako ką nors apie juos, o ne apie jus.
- Tobulumas – ne tikslas, o būdas niekada nebūti patenkintam.
Apie pokyčius
- Pokytis prasideda ne nuo motyvacijos, o nuo pirmo mažo veiksmo.
- Kartais stovėti vietoje yra skausmingiau nei bijoti eiti pirmyn.
- Įpročiai keičiasi ne per vieną dieną, bet kiekviena diena juos keičia.
- Jūs neturite matyti viso kelio. Užtenka matyti kitą žingsnį.
- Atsisakyti kažko gali būti ne pralaimėjimas, o išmintis.
Apie praeitį ir vaikystę
- Mes dažnai kartojame ne tai, kas mums buvo gerai, o tai, kas buvo pažįstama.
- Suaugęs žmogus gali duoti sau tai, ko negavo būdamas vaikas.
- Atleidimas nereiškia, kad tai, kas nutiko, buvo gerai. Jis reiškia, kad nebeleidžiate tam valdyti dabarties.
- Neužbaigti dalykai traukia dėmesį, kol juos užbaigiame – bent jau viduje.
Apie laimę
- Laimė dažniau slypi dėmesyje, o ne aplinkybėse.
- Daugiau pinigų ar daiktų greitai tampa nauja norma. Ryšys su žmonėmis – ne.
- Dėkingumas nekeičia to, ką turite, bet keičia tai, kaip tai matote.
- Kartais geriausias, ką galite padaryti dėl savo psichikos, yra išjungti telefoną ir išeiti pasivaikščioti.
Senovės išminčių mintys
Kai kurios psichologinės įžvalgos daug senesnės už pačią psichologiją. Antikos filosofai, ypač stoikai, apie žmogaus protą rašė stebėtinai šiuolaikiškai.
- Epiktetas: „Žmones trikdo ne daiktai, o nuomonės apie juos.“ Ši mintis vadinama vienu kognityvinės elgesio terapijos pirmtakų.
- Seneka: „Mes dažniau kenčiame vaizduotėje nei tikrovėje.“
- Markas Aurelijus: „Jei tave slegia kas nors išorinio, tave kankina ne pats dalykas, o tavo sprendimas apie jį. O tą sprendimą pakeisti – tavo galioje.“
- Sokratas (pagal Platoną): „Neištirtas gyvenimas nevertas gyventi.“
- Herakleitas: „Niekas neįbrenda į tą pačią upę du kartus.“
- Aristotelis: „Mes esame tai, ką nuolat darome.“ Ši frazė dažnai priskiriama Aristoteliui, nors iš tikrųjų tai vėlesnio autoriaus jo minčių apibendrinimas.
- Laozi: „Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“
- Seneka: „Kol atidėliojame, gyvenimas praeina.“
Kaip naudoti šias mintis
Psichologinės mintys veikia geriausiai ne tada, kai jas perskaitote ir pamirštate, o kai su jomis pagyvenate. Išsirinkite vieną mintį savaitei. Užsirašykite ją ant lapelio, pasidėkite telefone kaip priminimą ir stebėkite, kokiose situacijose ji tampa aktuali.
Jei kuri nors mintis sukėlė stiprų atsaką, tai gali būti ženklas, kad ji paliečia kažką svarbaus jūsų gyvenime. Daugiau apie tai, kodėl neužbaigti dalykai mūsų nepaleidžia, skaitykite straipsnyje apie geštaltą, o apie tai, kas suteikia gyvenimui kryptį – gyvenimo prasmę.