Bipolinis sutrikimas: Kas tai ir kaip gydyti?

Bipolinis sutrikimas Bipolinis sutrikimas

Pradėkime šį straipsnį nuo poros tiesų. Pirma, žmonės patiria emocijas – liūdesį, džiaugsmą, pyktį ir dar begalę kitų. Antra, šios emocijos nėra pastovios, jos kinta kiekvieną dieną ir yra priklausomos nuo įvairiausių faktorių (oras, sveikata, stresas, aplinka, t.t.). Visos emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau maždaug 2% populiacijos pasižymi tuo, kad kaita tarp vadinamųjų pozityvių ir negatyvių emocijų yra daug ekstremalesnė ir dažnai nepriklausoma nuo to, ar šiandien šviečia saulė, ar už biologijos egzaminą gavai dvejetą.

Asmenys, kurie serga bipoliniu sutrikimu, gyvena tarp manijos ir depresijos polių, kurių kaita gali atrodyti lyg niekada nesustojantys amerikietiški kalneliai – aukštyn, žemyn, aukštyn, žemyn… Tad, kas gi iš tiesų yra bipolinis sutrikimas, kokie jo tipai (kaip ir depresijos, bipolinio sutrikimo tipų yra bent keli) ir kaip jis paveikia sergančiuosius?

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasižymi besikartojančiais manijos ir depresijos epizodais, su normalios arba maišytos būsenos epizodais tarp jų. Šis sutrikimas yra daugialypis, tad du žmonės su tokia pačia liga gali turėti visiškai skirtingą patirtį. Vienam gali būti dažnesni ir stipresni depresijos epizodai, o manija atrodyti lyg depresijos pagerėjimas. Tuo tarpu kitas gali patirti neįtikėtinai stiprią maniją, bet silpnesnę depresiją. Kaip ir dauguma kitų nuotaikos sutrikimų, bipolinis sutrikimas neturi vieno aiškaus paaiškinimo. Kai kurie daktarai mano, kad šis sutrikimas yra iš dalies paveldimas (apie 10% asmenų, kurių artimiausi šeimos nariai serga bipoliniu sutrikimu, taip pat išsivysto ši liga). Ligą taip pat bandoma paaiškinti stresiniais gyvenimo įvykiais, unikaliais asmens charakterio bruožais (kaip neurotiškumas).

Bipolinio sutrikimo epizodai

Depresinio epizodo bruožai yra ypač panašūs į didžiosios depresijos požymius. Asmuo jaučia neviltį ir menkavertiškumą, prarandą energiją ir darbingumą, mažai kalba, atsiriboja nuo aplinkos, nenori užsiimti anksčiau jam patikusia veikla. Jo pasaulis aptemsta, sulėtėja, net praranda visą prasmę. Sunkaus depresinio epizodo metu žmogus fiziškai ir psichologiškai neturi jokių jėgų, tad kartais net pašto dėžutė už kelių žingsnių atrodo tolima ir nepasiekiama.

Manijos epizodais asmens nuotaika ir energijos lygmuo apsiverčia aukštyn kojomis. Jis staiga jaučiasi ypač aktyvus ir produktyvus, šneka ir daro viską iš eilės, bet nei minčių nei darbo nebaigia iki galo. Asmens poreikis miegui ir maistui beveik išnyksta. Deja, dėl viso šio hiperaktyvumo sergančiajam sunku susikaupti, jis pradeda elgtis gana neatsakingai – pavyzdžiui, vartoti daug alkoholio ar kvaišalų. Taip pat gana dažnai manija pasireiškia ne laimės pakilimu, o nervingumu ar net pykčiu ir agresija.

Dar vienas dažnas ir pakankamai išskirtinis bipoliniui sutrikimui bruožas yra maišytas epizodas. Šio epizodo metu depresijos ir manijos simptomai gali pasireikšti tuo pačiu metu arba keisti vienas kitą kas kelias dienas. Asmuo, kuris išgyvena maišytą epizodą, neretai jaučiasi netgi prasčiau nei kitų – depresijos ar manijos – epizodų metu. Jo būsena yra visiškai susimaišiusi, nuotaika kartais drastiškai kinta kas valandą. Tokia savijauta tik išvargina kūną ir sukelia sumišimą, dar aukštesnį nervingumo ir jautrumo lygį.

Bipolinio sutrikimo tipai

Taigi, bipolinis sutrikimas yra tarsi keli nuotaikos sutrikimai viename. Tačiau net su ypač išskirtiniais epizodais, bipolinis sutrikimas turi porą tipų, kurie kartais yra diagnozuojami kaip atskiri nuotaikos sutrikimai.

Dažniausiai aptariamas bipolinio sutrikimo tipas yra „bipolinis sutrikimas-I“. Šis tipas išsiskiria ypatingai stipriais manijos epizodais. Tipas I yra gerai žinomas dėl jo išskirtinų manijos simptomų – daliai žmonių pasireiškia psichozė, jie girdi balsus, mato haliucinacijas, ar net visiškai praranda savo tapatybės jausmą. Vis dėlto, tokie atvejai pasitaiko nepaprastai retai. Taip pat žmonės, kuriems nustatytas šis ligos tipas, vis dar patiria depresijos epizodus, tiesiog jų manijos epizodai yra daug stipresni negu sekančio tipo.

Kitas bipolinio sutrikimo tipas yra „bipolinis sutrikimas-II“, kuris kartais laikomas atskira diagnoze. Šiuo atveju sergantieji patiria ypač sunkius depresijos epizodus, tačiau jų manijos epizodai yra daug trumpesni ir silpnesni. Šie nuotaikos pakilimo epizodai dažniau yra vadinami hipomanija. Dažnai hipomanijos epizodai atrodo lyg depresijos pagerėjimas, kaip minėta anksčiau. Asmuo jaučiasi ne toks mieguistas, turi daugiau energijos ir noro būti veikliu. Tam, kad atsirastų šis nuotaikos pasitaisymas, nereikia jokios konkrečios priežasties. Žmogus tiesiog patiria hipomanijos epizodą, kurio metu jis sugeba adaptuotis ir funkcionuoti visuomenėje.

Kaip gydyti bipolinį sutrikimą?

Panašiai kaip su depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, pagrindiniai gydymo būdai yra medikamentai, psichoterapija, sveika gyvensena bei aplinkinių parama. Negydomas šis sutrikimas gali sukelti ypač daug sunkumų asmens gyvenime norint išlaikyti darbą, draugystes ir stabilią sveikatą. Tad įtarus šią ligą, būtina kreiptis į specialistą ir gauti pagalbos.

Nors nėra tikėtina, kad asmenys, sergantys bipoliniu sutrikimu, visiškai pasveiks, minėti būdai tikrai padės gyventi visapusišką gyvenimą. Svarbiausia yra surasti tinkamą gydymo būdą, kuris padės stabilizuoti savijautą, bei atvirai kalbėti apie savo patirtį – su psichologu, šeima, draugais, visuomene.

Kuo daugiau žmonių kalbės apie šią ir kitas psichikos sveikatos bėdas, tuo greičiau išnyks mūsų bendruomenėse stigma prieš sergančiuosius. Bipolinis sutrikimas neretai yra apipintas mitais ir stereotipais iš televizijos. Tad jeigu asmenys pasidalins savo išgyvenimais, galbūt visi mitai ir baimės pranyks. Ir niekas nesijaus vienišas ar neišgirstas.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.