Internete psichologiniai testai siūlo per penkias minutes sužinoti, koks jūsų intelekto koeficientas, ar turite nerimo sutrikimą ir koks jūsų idealus partneris. Psichologo kabinete testai atrodo visai kitaip: jie ilgesni, sudėtingesni, o rezultatai aiškinami atsargiai. Kodėl taip yra ir ką iš tikrųjų gali parodyti psichologinis testas?
Kas yra psichologinis testas
Psichologinis testas – tai standartizuotas įrankis, skirtas išmatuoti tam tikrą psichologinę savybę: gebėjimus, asmenybės bruožus, emocinę būklę, elgesį ar interesus. Žodis „standartizuotas“ čia labai svarbus. Jis reiškia, kad testas atliekamas ir vertinamas visiems vienodai, o rezultatai lyginami su dideliu kitų žmonių pavyzdžiu – vadinamosiomis normomis.
Kokie būna psichologiniai testai
Intelekto ir gebėjimų testai. Matuoja mąstymą, atmintį, dėmesį, kalbos ir erdvinius gebėjimus. Vieni žinomiausių – Wechslerio intelekto skalės vaikams ir suaugusiems. Tokie testai naudojami vertinant mokymosi sunkumus ar pažinimo funkcijas po ligų.
Asmenybės testai. Aprašo santykinai stabilius bruožus. Moksliškai patikimiausias modelis – „Didysis penketas“. Apie populiariausius asmenybės testus plačiau rašome atskirame straipsnyje.
Klinikiniai testai ir klausimynai. Padeda įvertinti depresijos, nerimo, potrauminio streso ar kitų sutrikimų simptomus. Pavyzdžiui, Minesotos daugiafazis asmenybės klausimynas (MMPI) naudojamas klinikinėje praktikoje visame pasaulyje. Daug trumpesnių klausimynų naudojama ir šeimos gydytojų kabinetuose.
Neuropsichologiniai testai. Vertina, kaip veikia smegenys: atmintis, dėmesys, planavimas, reakcijos greitis. Jie dažnai taikomi po insulto, galvos traumos, įtariant demenciją.
Projekciniai testai. Žmogui rodomi neaiškūs vaizdai, pavyzdžiui, rašalo dėmės Rorschacho teste, ir prašoma papasakoti, ką jis mato. Manoma, kad atsakymuose atsispindi vidiniai išgyvenimai. Šie testai prieštaringai vertinami, nes jų rezultatai labai priklauso nuo interpretuojančio specialisto.
Profesinio orientavimo testai. Padeda išsiaiškinti interesus ir polinkius renkantis profesiją ar studijas.
Kuo geras testas skiriasi nuo blogo
Psichologai testo kokybę vertina pagal kelis kriterijus:
- Patikimumas – ar atlikus testą kelis kartus rezultatai panašūs.
- Validumas – ar testas tikrai matuoja tai, ką žada.
- Normos – ar rezultatus galima palyginti su kitais tos pačios šalies, amžiaus ir lyties žmonėmis.
- Adaptacija – ar testas išverstas ir patikrintas konkrečioje kultūroje. Testas, sukurtas JAV, ne visada tinkamai veikia Lietuvoje be kruopščios adaptacijos.
Internetiniai testai: pramoga ar pagalba?
Dauguma internetinių testų sukurti pramogai. Jie neturi normų, nėra tikrinti dėl patikimumo, o rezultatai parašyti taip, kad tiktų beveik kiekvienam. Psichologai šį reiškinį vadina Barnumo efektu – kai bendri teiginiai atrodo labai asmeniški.
Vis dėlto kai kurie internetiniai klausimynai gali būti naudingi kaip pirmas žingsnis. Pavyzdžiui, trumpi depresijos ar nerimo klausimynai padeda suprasti, ar verta kreiptis į specialistą. Svarbu prisiminti, kad jie neprilygsta diagnozei.
Naudingi gali būti ir paprasti savęs pažinimo testai, pavyzdžiui, mūsų testas, ar esate introvertas, ar ekstravertas, arba ADHD savistabos klausimai. Tačiau jų rezultatus verta laikyti tik užuomina.
Kaip vyksta testavimas pas specialistą
Profesionalus psichologinis vertinimas paprastai prasideda nuo pokalbio. Specialistas išsiaiškina, kas jus atvedė, kokie sunkumai ir ko tikitės. Tada parenkami tinkami testai, kurie gali trukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Po to psichologas rezultatus aptaria su jumis ir paaiškina, ką jie reiškia, kartu atsižvelgdamas į pokalbį ir stebėjimą.
Svarbiausia: testas niekada nėra vienintelis sprendimo pagrindas. Jis yra vienas iš įrankių, kuris padeda specialistui susidaryti išsamesnį vaizdą.
Ar galima „apgauti“ testą
Kai kurie testai, pavyzdžiui, MMPI, turi specialias skales, kurios atpažįsta, kai žmogus bando atrodyti geriau ar blogiau, nei yra. Tačiau svarbesnis klausimas – kodėl norėtųsi apgauti? Jei testas atliekamas jums padėti, nuoširdūs atsakymai yra geriausias būdas gauti naudingą rezultatą.
Kada verta kreiptis dėl psichologinio vertinimo
- Jei jaučiate ilgalaikius emocinius sunkumus ir norite suprasti jų priežastis.
- Jei vaikui sunkiai sekasi mokytis ar elgtis mokykloje.
- Jei įtariate ADHD, autizmo spektro sutrikimą ar kitą raidos ypatumą.
- Jei po ligos ar traumos pastebėjote atminties, dėmesio pokyčių.
- Jei renkatės profesiją ir norite geriau pažinti savo polinkius.
Lietuvoje dėl vertinimo galima kreiptis į poliklinikos psichikos sveikatos centrą, privačius psichologus, o vaikų mokymosi sunkumams – į švietimo pagalbos tarnybas (buvusias pedagogines psichologines tarnybas). Psichologiniai testai yra galingas įrankis, bet tik tada, kai juos naudoja ir aiškina tam pasiruošęs specialistas.