Distimija – kai depresija slepiasi funkcionalumo šešėlyje

Distimija Distimija

Turbūt dauguma mūsų, išgirdę žodį „depresija“, mintyse įsivaizduoja nepaprastai liūdną ir prislėgtą asmenį, kuris visą dieną neišlipa iš lovos ir save izoliuoja nuo draugų ir šeimos. Tai yra stereotipinis ir, iš tiesų, neretai pasitaikantis sunkios depresijos veidas. Žmonės retai pagalvoja, kad ir sėkmingieji, iš pažiūros viską turintieji gali sirgti šia liga. Tačiau depresija turi daug veidų ir daug vardų, o vienas jų – „distimija“.

Asmenys, sergantys distimija, kokybiškai nudirba visus darbus dienos metu ir džiugiai bendrauja su draugais vakarėlių metų, deja, dažnai sugrįžę namo graužia save dėl prastai atliktų darbų ar nervinasi dėl netinkamai pasakytų žodžių draugams. O kitą rytą vėl užsideda laimės kaukę ir žengia į pasaulį.  

Kas yra distimija?

Psichiatrijos kalba, distimija lengvesnė didžiosios (arba klinikinės) depresijos atmaina, dar vadinama chroniška depresija. Kad žmogus būtų diagnozuotas šia liga, depresijos būsena turi pasireikšti didžiąją dvejų metų laikotarpio dalį ir nebūti pertraukiama ilgesnių nei dvejų mėnesių periodų be simptomų. Paprasčiau išsireiškus, distimija yra ypač ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas, kuris gali tęstis daugybę metų ir trikdyti darbą, nuotaiką.

Pagrindiniai chroniškos depresijos simptomai yra panašūs į didžiosios depresijos, tik silpnesni, neeikvojantys tiek daug energijos. Šių požymių žinojimas gali padėti pačiam asmeniui ir aplinkiniams atpažinti ir sustabdyti ligos pasunkėjimą:

  • kasdienis nuovargis,
  • beviltiškumas,
  • miego ritmo sutrikimai,
  • ekstremalūs apetito pokyčiai,
  • stiprus kaltės jausmas,
  • perdėta savikritika.

Kaip matyti iš minėto pavyzdžio įvade, distimija iš tiesų yra lengviau maskuojama ir suvaldoma, tad šia lėtine liga sergantis asmuo aplinkiniams gali atrodyti sveikas ir laimingas. Populiariojoje užsienio psichologijoje, distimija yra neretai vadinama „high-functioning depression“ arba negrubiai išvertus „aukšto funkcionalumo depresija“. Tai suteikia sampratą, kad asmenys, sergantys distimija sugeba daugiau geriau funkcionuoti mokykloje, darbe ar gyvenime, negu sergantys sunkia depresija.

Todėl vienas iš specifinių ligos atpažinimo rodiklių būtent yra perdėtas produktyvumas ir darboholizmas, kuris suteikia „normalumo“ vaizdą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad šis produktyvumas būna persipynęs su sergančiojo samprata, kad jis švaisto savo laiką ir vis tiek nieko padoriai nesugeba padaryti. Tad yra pastebėtą dažnų atvejų, kad asmenys su distimija, su savo nervingumu ir nerimu bando susitvarkyti alkoholio ar net narkotikų pagalba. Deja, tokie „savęs gydymo“ būdai tik pablogina situaciją ir netgi gali sukelti ypač sunkios depresijos epizodą, kurį bus tik kebliau suvaldyti.

Kas sukelia distimiją?

Kaip ir didžiosios depresijos, distimijos priežastys nėra tiksliai žinomos. Ją gali sukelti tiek vidiniai biologiniai (šeimoje yra sergančių depresija), tiek išoriniai psichosocialiniai veiksniai. Vienais atvejais, ši liga prasideda anksti gyvenime, tęsiasi dešimtmečius ir tampa asmens kasdienybės dalimi. Kitais atvejais, distimija atsiranda nepastebimai, dėl susikaupusių sunkumų ar traumų gyvenime. Kartais, distimija netgi išsivysto, kai yra tinkamai negydomi pavieniai depresijos epizodai (pvz., sergantysis nusprendžia nevartoti jam išrašytų vaistų), kurie netikėtai virsta šia lėtine liga.

Kaip gydyti distimiją?

Nepaisant koks psichikos sveikatos sutrikimas, labai svarbu juo pasirūpinti ir apsilankyti pas specialistą, kuris patars ir suteiks pagalbos. Distimijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek natūralus. Pavyzdžiui, nemažai psichiatrijos specialistų pasiūlytų psichoterapijos ir antidepresantų taikymą. Antidepresantai padėtų atstatyti smegenų veiklą ir suteiktų atspirtį gyvenimo kokybės gerinimo kelionei.  Psichoterapija taip pat yra svarbi gydymo dalis. Geras psichoterapeutas gali padėti sergančiajam suvokti savo jausmus, atpažinti simptomus ir palengva pakeisti įpročius, kurie gali turėti įtakos ligai. Tai gan aktualu distimijai, nes nemažai ligos simptomų yra pabloginami nesveikų įpročių, kaip persidirbimas ar alkoholio vartojimas.

Šalia medicininio gydymo, pravartu asmeniui sureguliuoti savo mitybą, daugiau judėti, galbūt išbandyti ir meditaciją. Šie veiksmai pagerintų tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Sveikas maistas ir sportas suteikia kūnui papildomos energijos, pagerina smegenų veiklą ir leidžia jaustis laimingesniems. Tuo tarpu meditacija, ypač populiari užsienyje ir po truputį įgaunanti pagreitį Lietuvoje, yra vienas geriausių būdų sumažinti neigiamų minčių įtaką gyvenimui, džiaugtis dabartimi ir mažiau nerimauti dėl praeityje atliktų ar dar tik ateityje atliekamų darbų.

Galiausiai, kadangi distimija yra lengvai paslepiama ir dažnai ignoruojama paties sergančiojo, ypač svarbu, kad supantys draugai ir šeima būtų pastabūs ir pagelbėjantys. Pateiktų simptomų sąrašas šiame straipsnyje bei daugybė šaltinių internete tikrai padės susipažinti ir suprasti artimųjų situaciją.

Ne paslaptis, kad psichikos sveikatos temos yra vis dar mažai aptariamos mūsų šalyje, o tai tik sukelia didesnį gėdos jausmą ir neleidžia sergantiesiems atsiskleisti, dėl baimės būti nesuprastiems. Todėl svarbu domėtis ir palengva pradėti kalbėti apie savo jausmus.  Tik taip galėsime padėti vieni kitiems ir sustabdyti ligas nuo įsišaknijimo.

Galiausiai, reikšminga atsiminti, kad nei vienas neturėtų gėdytis neigiamų emocijų ar jų blokuoti – simptomų atpažinimas ir situacijos pripažinimas yra pirmi žingsniai gydymo procese. Tad stebėkit save ir savo artimuosius, o prireikus pagalbos, netylėkite. Jūs - ne vieni!

Šaltiniai ir išsamesnė informacija

“5 Ways to Tell If Someone Has High-Functioning Depression.” Power of Positivity, 25 May 2017, www.powerofpositivity.com/5-signs-high-functioning-depression/.

“Distimija. Simptomai, Priežastys, Eiga Ir Gydymas.” Sveikas.lt, www.ligos.sveikas.lt/lt/ligos/psichikos_ligos/distimija.  

“Dysthymic Disorder.” All About Depression, www.allaboutdepression.com/dia_04.html.

Dominguez, A. Duque, et al. “Dysthymia. The Importance of an Early Diagnosis and an Efficient Treatment.” European Psychiatry, vol. 33, 2016.

Holmes, Lindsay. “9 Things People With High-Functioning Depression Want You To Know.” The Huffington Post, 3 Oct. 2016, www.huffingtonpost.com/entry/things-people-with-high-functioning-depression-want-you-to-know_us_57ed52d8e4b024a52d2d9160.

Markowitz, JC. “Psychotherapy of Dysthymia.” The American Journal of Psychiatry, vol. 151, no. 8, 1 Aug. 1994, pp. 1114–1121.

Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.